„Teks keliauti į teismą“, – politikų kovingumą malšina Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Leonas Alesionka.
Sumanymas seniūnijas skirstyti į seniūnaitijas – praėjusios kadencijos Seimo palikimas. 2008 metų vasarą Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, numatančius, kad visos seniūnijos turi būti suskirstytos į seniūnaitijas.
Joms vadovauti turi seniūnaitis – tarpininkas tarp gyventojų ir valdžios, dirbantis visuomeniniais pagrindais. Dar neįsteigtos seniūnaitijos sulaukė didžiulės kritikos.
Seniūnai jas vadino penktu vežimo ratu ir abejojo, ar jiems neįveikiamas problemas pajėgs išspręsti seniūnaičiai. Bendruomenių pirmininkai nesuprato, kam reikia jų veiklą dubliuojančių asmenų.
Suabejota ir idėjos skaidrumu: esą seniūnaitijos reikalingos tik partijoms kaip tramplinas į valdžią – turint partinį seniūnaitį nebūtų sunku paraginti žmones tinkamai pasirinkti per rinkimus.
Prašė netvirtinti
Prie seniūnaitijų steigimo klausimo Panevėžio rajono taryba grįžta antrą kartą. Metų pradžioje politikai nusprendė, kad seniūnaitijos ir seniūnaičiai – nieko doro rajono žmonėms neduosiantis sumanymas, ir Tarybos posėdyje šį klausimą atmetė kaip nereikšmingą. Netrukus rajono Savivaldybės administracija gavo Vyriausybės atstovo L.Alesionkos raginimą vykdyti Vietos savivaldos įstatymą – steigti seniūnaitijas ir seniūnijas.
Supratęs, kad įstatymo nevykdymas gresia teismu, administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys klausimo svarstymą inicijavo antrą kartą.
„Tikėjomės, kad Vietos savivaldos įstatymas bus pakeistas ir seniūnaitijų steigti nebereikės, – neslėpė V.Žiurlys. – Nieko gero šios institucijos neduos, juolab kad seniūnaičių veiklai pinigų neskirta. Tačiau jei per mėnesį seniūnaitijų neįsteigsime, Vyriausybės atstovas mus paduos į teismą, o jo nutartį vis tiek privalėsime vykdyti.“
Antrą kartą tą patį klausimą svarstę politikai nuomonės nepakeitė – seniūnaitijos rajone nereikalingos. Rajono seniūnijų poziciją posėdyje išsakė Karsakiškio seniūnijos seniūnė Nijolė Gaižiūnienė.
„Esame įsitikinę, kad seniūnaitijos nereikalingos, – pabrėžė N.Gaižiūnienė. – Bendruomenės yra jau susigyvenusios, jose darbuojasi aktyviausi žmonės, tad seniūnaičio funkcijos visiškai nesuprantamos. Prašome Tarybos nepritarti seniūnaitijų atsiradimui.“
Nusprendė nesteigti
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininko Z.Bezoraičio žiniomis, seniūnaitijas jau įsteigė 21 Lietuvos savivaldybė, tačiau šį procesą esą atliko tik formaliai, kad būtų vykdomas įstatymas.
„Tikiu, kad Vietos savivaldos įstatymas bus pakeistas ir seniūnaitijų nebeliks nė vienoje savivaldybėje, todėl priimti sprendimą dėl formalumo, manau, nereikia, – sakė Z.Bezoraitis. – Būtume pirmoji savivaldybė, priėmusi protingą sprendimą.“
Su gyventojų nuomone, kad seniūnaitijų atsiradimas naudos duos tik tiek, jog išprovokuos papildomų nesutarimų, susidūrė ir rajono meras Povilas Žagunis. Jis sakė sulaukęs bendruomenių atstovų skambučių – šie žmonės taip pat kalbėjo apie seniūnaitijų idėjos absurdiškumą.
Trims rajono Tarybos nariams, tarp jų ir merui, susilaikius, nutarta, kad seniūnaitijų Panevėžio rajone nebus.
Laukia teismas
Leonas Alesionka, Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje
„Laukia teismas, kito kelio nėra. Sulauksiu oficialaus rajono administracijos rašto ir parengsiu dokumentus teismui. Įstatymą teks vykdyti.
Nematau problemos: visos apskrities savivaldybės šį įstatymo reikalavimą įvykdė, tik Panevėžio rajonas kažkodėl užsispyrė ir užstrigo. Nemanau, kad įsteigtos seniūnaitijos egzistuoja tik formaliai. Bet kuris žmogus imsis kažką dirbti, jei jau buvo išrinktas.
Seniūnaičių institucija – geras sumanymas, tai savotiškas garbės titulas, gyvavęs praėjusio šimtmečio pradžios kaimuose. Manau, seniūnaitis galėtų pagelbėti žmonėms priartėti prie valdžios. Juk kai su seniūnu bando kalbėtis kelios dešimtys žmonių, naudos iš tokio pokalbio nebūna.“