Pastarasis, anot jo, gali sugesti pačiu netinkamiausiu momentu, o paties surinktas traktoriukas be didesnių gedimų tarnauja jau ne vienus metus.
V. Bieliūno kieme galima pamatyti daug jo sumeistrautų kūrinių. Tačiau bene didžiausias meistro pasididžiavimas – savadarbis traktorius. Vyriškis neslepia, kad vis dar jį tobulina – buvusią fanerinę kabiną pakeitė į metalinę, sumontavo naujas šonines duris.
Konstruoti šį traktorių V. Bieliūnas pradėjo dar dirbdamas tekintoju buvusiame kolūkyje. Darbo jis ėmėsi vasarą, dažniausiai visiems išvažiavus į laukus, kai dirbtuvės likdavo tuščios, o ir reikiamos dalys kone mėtėsi po ranka. Vaizduotėje sukosi mažesnio traktoriaus brėžiniai, bet išėjo ne toks ir mažas. Užpakalinis tiltas ir reduktorius pritaikyti sunkvežimio GAZ, priekinis tiltas ir ratų stebulės – kombaino „Niva“, ratai – kultivatoriaus, variklis – traktoriaus T-40, greičių dėžė – sunkvežimio GAZ-53.
„Pritaikant sankabą, paimtą iš sunkvežimio GAZ-52, visą mazgą patobulinau su dviem smagračiais. Baiminausi, kad nebūtų vibracijos, bet viskas pavyko gerai“, – pasakojo meistras. Vadinamosios darbinės pavaros, prie kurios jungiami visi padargai, paskirstymo dėžė paimta iš kito mechanizmo. Pavara sukama per šoną išvesta grandine. Veikia ir dviejų cilindrų hidraulinis keltuvas.
Vyras atviravo, kad konstruojant visą traktorių sunkiausia buvo pritaikyti greičių dėžę. „Tvirtinant iš pirmo karto nepavyko gerai išcentruoti, dėl to neatlaikė sankaba, buvo sugadintas pirminis velenas ir jo guolis. Teko viską perdaryti iš naujo, tekinimo staklėmis pasigaminau tvirtinimo jungę“, – prisiminė Vitas.
Traktoriaus kabinoje yra įtaisytos dvi patogios sėdimosios vietos. Anot meistro, juo nesigėdija ir žmona pasivažinėti. O su ketvirta pavara, kurios traktoriuje lyg ir neturėtų būti, galima pasiekti net 65 km/val. greitį. Anksčiau būta ir greitį rodžiusio spidometro, bet dabar išimtas, kad „negadintų akių“. Vyras juokavo, kad retkarčiais viršija leistiną greitį. Išvystyti didesnį greitį šiam traktoriui padeda ir didesni nei buvo ratai (nuo sunkvežimio GAZ-66).
V. Bieliūnas tikina, kad eksploatuojant šį traktorių didesnio remonto dar neprireikė. Juo sėja, šienauja ir visus kitus ūkio darbus dirba, net ir kaimynams padeda.
Paklaustas, kaip šiam jo kūriniui sekasi techninė apžiūra, tikino, kad be problemų – stabdžiai veikia, šviesos šviečia, vairas nekliba. „Tiek, kiek aš jį turiu, techninę apžiūrą reikėjo kartoti vos vieną kartą – tada užvedimas veikė kartu su įjungta pavara. Dėl saugumo taip neturi būti, nes, iš išorės užvedant variklį, traktorius gali pats ir nuvažiuoti. Šį neatitikimą greitai pašalinau papildomai sumontuodamas vieną reliukę. Mano traktorius yra įregistruotas ir turi valstybinį numerį. Tačiau dabar, kai įvairūs reikalavimai vis tobulėjančiai žemės ūkio technikai griežtėja, tai kažin ar pavyktų padaryti“, – svarstė V. Bieliūnas.
Be savadarbio traktoriaus, 52 metų meistras gali pasigirti ir kitais panašiais darbais. Tądien prie jo traktoriaus buvo prikabintas šakų smulkintuvas, kurį taip pat sukonstravo jis pats. Mulčią galima pilti tiesiai į maišą, kuriam pakabinti numatyta vieta.
Neseniai, panaudodamas benzininį žoliapjovės variklį, padarė grūdų traiškytuvą, reikalingą ruošti pašarus gyvuliams. Perdarė ir įsigytą keturratį. „Išardęs šį kinų gaminį patobulinau įdėdamas seno japoniško motociklo „Suzuki“ variklį. Šis eksperimentas ne iš karto pavyko – kelyje keturratis buvo nestabilus. Vėl ardžiau, variklį teko patraukti atgal, kad sutaptų su bendru svorio centru“, – pasakojo nagingas žmogus.
V. Bieliūno kieme išrikiuota daug prie traktoriaus kabinamų, paties pagamintų padargų ūkio darbams. „Kam daug mokėti, jei pats gali susimeistrauti?“ - juokiasi nagingas meistras Vitas.