„Supirkimo kainas sumažinę perdirbėjai aiškina, kad jie negali pirkti nuostolingai. O ūkininkai nuostolingai melžti gali? Ūkininkai viską iškęs?“ – su kandžia ironija klausė Raseinių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Vincentas Macijauskas. Jis įtaria, kad visą Rusijos embargo naštą apsukrūs verslininkai bando užversti ant ūkininkų pečių.
Skaičiuoja nuostolius
Melžiamas karves auginantys Raseinių rajono ūkininkai jau ne pirmą savaitę skaičiuoja nuostolius, bet nevilčiai nepasiduoda. „Tai ne pirmas kartas. Esame užgrūdinti, tad kaip nors išgyvensime“, – sakė savo prosenelių žemėje ūkininkaujantis Jonas Galinaitis.
Tačiau patyrusį ūkininką stebina žaliavinio pieno supirkėjų ir perdirbėjų elgesys. „Kai viskas būna gerai, triname rankikėmis. Ateina momentas, ir vėl mes su rusais turime problemų. Tiesą sakant, man tos problemos ne visai suprantamos. Jau seniai visiems aišku, kad perdirbėjai turėtų ieškoti kitų rinkų. Tada rusai mums neturėtų tokios didelės įtakos. Ir valdžios žmonės apie tai kalba. Jau Andrius Kubilius kalbėjo, kai buvo premjeru, bet niekas nesikeičia“, – apgailestavo J. Galinaitis.
Pavydi lenkams
J. Galinaitis su keliais kolegomis praėjusią liepą lankėsi Lenkijoje ir nustebo sužinojęs, kad vietos ūkininkams pieno supirkėjai už litrą moka beveik 1,5 lito.
„Savo pieną parduodu kooperatyvui „Pienas LT“. Žinau, kad jie pieną veža į Lenkiją. Nuo rugsėjo „Pienas LT“ už pieno litrą man moka tik 60 centų. Iki tol mokėjo 90 centų. Jei jie Lenkijoje už litrą gauna 1,5 lito, tai šluojasi didelę naudą“, – svarstė ūkininkas.
Vienas iš kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkų Raseinių krašto ūkininkas Eugenijus Jasiulis tvirtino, kad situacija nėra džiuginanti.
„Dalį pieno iš tiesų gabename į Lenkiją. Tiekėjams iš užsienio jie gerai moka tik tada, kai yra didelė pieno paklausa. Tačiau dabar, kai užsikimšo Rytų rinka, užsieniečiams jie moka labai šykščiai. Tik saviems gerai atseikėja“, – patikino E. Jasiulis.
Riba – pasiekta
„Praėjusiais metais tokiu pačiu metu už litrą gaudavome daugiau negu litą. Kaip dabar suksimės, kol kas neaišku. Situacija, kaip sakoma, šviežia, ir sprendimų dar neturime. Kad pieno ūkis dirbtų nenuostolingai, reikia už žaliavos litrą gauti bent 80 centų. Mano situaciją lengvina tai, kad nuostolius padengs kitos ūkio šakos. Dar parduodu grūdus ir jautieną. Tiesa, jų kainos taip pat sumažėjusios, bet ne taip žymiai“, – guodėsi J. Galinaitis.
Kaip ir daugelis savo veiklą plėtojančių ūkininkų, jis yra pasiėmęs paskolų ir nuogąstauja, kad finansinių įsipareigojimų našta pasunkės. Tačiau įžvelgia šviesesnių perspektyvų.
„Vėlyvą rudenį situacija gali pagerėti, nes tuo laiku visada sumažėja pieno pasiūla. Tad kainos gali šoktelėti, ir galbūt žiema bus lengvesnė“, – vylėsi J. Galinaitis. Jo ūkyje yra 65 karvės, iš kurių kasdien primelžiama apie 1,3 tonas pieno.
Stabdys investicijas
Kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas E. Jasiulis augina 80 karvių, iš kurių kasdien primelžia apie 2 tonas pieno.
„Dabar dirbame nuostolingai. Pigiai parduodami vieną litrą pieno patiriame maždaug 20 ct nuostolių“, – tikino E. Jasiulis.
Paklaustas, kaip ketina suktis iš vis labiau besikomplikuojančios padėties, ūkininkas sakė: „Nebėgsiu į laukus ir nerėksiu. Reikia dirbti toliau ir ieškoti išeičių. Kuriam laikui teks pristabdyti planuotas investicijas. Panaši situacija buvo, atrodo, 2009 metais, kai Rusija taikė sankcijas. Išgyvenome.“
Ūkininkai apgailestauja, kad netikėtų sunkumų patyrė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantis kooperatyvas „Pienas LT“.
„Tikėjomės, kad jau ateinančiais metais iš surinktos žaliavos prasidės aukštos klasės pieno miltų gamyba ir kooperatyvas taps nepriklausomas nuo Rusijos rinkos, tačiau planus sugriovė Vokietijos bendrovės bankrotas. Ta bendrovė turėjo aprūpinti perdirbimo technologijomis. Dabar tenka skelbti naują konkursą. Tikimės, kad pieno perdirbimo įrenginiai pradės veikti 2016 metų sausį“, – sakė vienas iš kooperatyvo pajininkų.
Įžvelgia išnaudojimą
Raseinių rajone esančiame Česlovo Labučio ūkyje kasdien primelžiama pie 1,5 tonos pieno, tačiau kritusios supirkimo kainos neskatina didinti pajėgumų.
„Dabar mums sunku. Ypač bus sunku vykdyti įsipareigojimus bankams, tačiau, manau, bus rasta išeitis. Daug tikimės iš dabartinės Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos. Premjeras Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad supirkėjai, nepagrįstai mažinantys supirkimo kainas, nebus remiami. Tikimės, kad Vyriausybė labiau rems ūkininkus, o ne perdirbėjus ir prekybininkus“, – samprotavo ūkininkas.
Č. Labučio nuomone, perdirbėjai ir prekybininkai išnaudoja ūkininkus ir ekonominės grėsmės akivaizdoje nerodo jokio noro demonstruoti pilietinio solidarumo.
„Neseniai iš miesto buvo atvažiavę giminaičiai. Jie stebėjosi mano pasakojimais apie labai sumažėjusias pieno supirkimo kainas ir sakė, kad parduotuvėse pienas ne atpigo, bet netgi šiek tiek pabrango“, – pasakojo Č. Labutis.
Prekybininkai neigia naudą
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ tvirtino, kad prekybininkai šioje situacijoje neturi jokios naudos.
„Galbūt pieno supirkimo iš ūkininkų kainos ir krito rekordiškai, tačiau tai dar nereiškia, kad mes pieno produktus gauname rekordiškai pigiau. Kainos nepakito. Jei mums tiekiamos produkcijos kaina vienu kitu centu sumažėja, tai atsispindi ir mūsų kainose. Manau, kad iš šios situacijos naudos turi supirkėjai“, – svarstė Darius Ryliškis.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pabrėžė, kad kai kurie pieno produktai šio prekybos tinklo parduotuvėse pastaruoju metu atpigo.
„Sėkmingai pasibaigus deryboms dėl tiekiamos produkcijos pirkimo kainų, praėjusią savaitę dviejų didžiųjų šalies pieno perdirbėjų tiekiamas geriamasis pienas mūsų parduotuvių lentynose atpigo maždaug 3 proc. Kitų pieno produktų kaina kol kas nesikeitė, išlieka stabili.
Už tiekiamos produkcijos kainodarą visų pirma yra atsakingas produkto gamintojas, kuris įvertinęs žaliavos, prekės pagaminimo kaštus mums nustato prekės pirkimo kainą. Tad galutinė kaina vartotojui visų pirma priklauso nuo prekės gamintojo nustatytos kainodaros, taip pat valstybės priskaičiuojamų mokesčių, patiriamų kaštų prekę transportuojant, konkurencinės aplinkos visoje rinkoje ir kt.
Savo ruožtu mes visuomet ieškome galimybių, kaip savo klientams pasiūlyti geriausią kainą. Tai lemia mūsų konkurencinį pranašumą. Tad dėl pieno produktų kainų šiuo metu mes ir toliau deramės su Lietuvos pieno perdirbėjais bei ieškome kitų galimybių, kaip savo klientams pieno produktų kainą sumažinti ir taip užtikrinti, kad pamėgtus pieno produktus mūsų pirkėjai galėtų įsigyti ir vartoti neskriausdami piniginės“, – pabrėžė R. Saulytė.
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ paprašė, kad supirkėjams ir perdirbėjams skirtus ūkininkų priekaištus pakomentuotų bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovai.
Komentarą buvo pažadėta atsiųsti iki antradienio darbo dienos pabaigos, tačiau jo taip ir nesulaukėme.