Nors gamtos mylėtojams įprastai papildomas pragyvenimo šaltinis yra miško gėrybės, populiarėja ir sraigiavimas.
Skaičiuojama, kad renkant sraiges, per dieną galima užsidirbti kelias dešimtis eurų. Tiesa, toks darbymetis labai trumpas – vos du mėnesiai.
Netoli Pasvalio ir Panevėžio ribos gyvenanti savo pavardės nenorėjusi viešinti Vida pasakojo šiemet už kilogramą surinktų vynuoginių sraigių mokanti po 60 centų – tokią kainą nustatęs supirkėjas, kuriam ji tiekia sraiges.
Šį pavasarį Vida dar nesulaukė nė vieno kilogramo šliužų.
Supirkėja guodžiasi, jog sraigių rinkimo sezonas ką tik prasidėjo – jas leidžiama rinkti nuo vegetacijos pradžios iki liepos 1-osios.
„Dar tik pati pradžia, o ir oras nelabai palankus. Reikėtų, kad dar bent šiek tiek palytų. Drėgmė ir šiltas oras – garantuotas geras derlius“, – tikina sraigių supirkėja.
Šie metai pirmieji, kai sumanė supirkti sraiges. Iki tol ji pati sraigiavusi.
„Esu jau pensininkė, man 67 metai, sveikata nebe ta landžioti pakrūmėmis. Bet supirkti galiu. Nuo vieno kilogramo man tenka nuo penkių iki dešimties centų. Jeigu kiekisbus didesnis, vis šis tas prie pensijos“, – pasakojo senjora.
Vida mano, kad sraigių rinkimas – išimtinai kaimo žmonių veikla.
Dažniausiai sraigiauja pensininkai ar neturintieji darbo. O kai kada ir paaugliai, norintys užsidirbti pinigų savo išlaidoms.
„Vienas kibiras – dešimt litrų. Jeigu užtikai gerą vietą, per pusvalandį galima pririnkti kelis kibirus. Čia juk ne kokios uogos. Bet ir ne miestiečių darbas“, – svarsto Vida.
Ne vienus metus sraiges rinkusi rajono gyventoja sako pati nesiryžusi paragauti sraigienos. Tačiau girdėjusi, kad tokių drąsuolių kaime buvę.
Tik gurmanais niekas taip ir netapo.
Rizikingas verslas
Internetas taip pat jau pilnas skelbimų apie superkamas sraiges.
Tiesa, ne visi pernai dirbę supirkėjai šiemet atvėrė supirktuvių duris.
Kaip pasakojo Panevėžio rajone ne vienus metus sraigių supirkimu užsiėmęs Dainius, atidžiai suskaičiavęs jis nusprendęs, kad šis verslas – ne jam.
Tokiam žingsniui daugiausia įtakos padarė kasmet labai svyruojančios supirkimo kainos.
Dainiaus teigimu, kai jis pradėjęs šį sezoninį verslą, už kilogramą sraigių didmenininkai mokėdavę po 60, vėliau po 50 centų, galiausiai nukrito iki 40 centų už kilogramą.
Nuo pernai kaina vėl pradėjo augti, tačiau pandeminė situacija neleido užsidirbti.
„Per karantiną nedirbo Prancūzijos restoranai, susikaupė šimtai tonų nesuvalgytos sraigienos. Tai ne tik kirto kainoms, bet ir supirkimo kiekiams. Pernai teko gerokai anksčiau baigti sraigiavimo sezoną, nes nebebuvo, kur realizuoti sraigių“, – pasakojo Dainius.
Anot jo, šiemet kaina vėl pakilo, tačiau jis skaičiuoja, kad šio verslo gali imtis tik bedarbiai arba turintieji patalpas dideliems kiekiams sandėliuoti.
„Aš pats turėdavau nemažą ratą žmonių, kurie supirkdavo sraiges, man belikdavo tik atvažiuoti ir susirinkti. Išaugus kuro kainoms verslo rezultatas praktiškai nulis“ Juolab kad tuos du mėnesius, kai galima sraigiauti, tenka atsitraukti nuo pagrindinių darbų. Bet kokiems aktyviems pensininkams ar bedarbiams tai puikus būdas papildomai užsidirbti“, – mano Dainius.
Iškeliauja ant prancūzų stalų
Šeduvoje veikiančios vienos didžiausių Lietuvoje sraigių supirkimu užsiimančios įmonės „Darvėja“ gamybos vadovė Lina Vasiliauskienė teigė, kad sraigiavimo sezonas tik prasidėjo. Koks jis bus, kol kas labai sunku numatyti.
„Pirmosios dienos dar nieko nereiškia. Sezonas trunka iki liepos – porą mėnesių. Pačios geriausios – gegužės pradžioje surinktos pirmosios sraigės. Jos pačios didžiausios, o ir kiautai geresni. Paskui pradeda vaikuotis ir kiautai minkštėja“, – pasakojo L. Vasiliauskienė.
Anot jos, šiemet šliužų supirkimo kainos svyruoja nuo 50 centų iki euro.
Tai priklauso nuo daugelio faktorių, bet pagrindinis – atvežami kiekiai.
Leidžiama rinkti ne mažesnes kaip 28 mm kiauto skersmens sraiges.
„Mažiesiems, kurie neša vos po kelis kilogramus, mokame po 50–60, didmenininkams, kurie veža tonomis, mokame ir po 80 centų ar dar daugiau už kilogramą“, – kalbėjo įmonės atstovė.
Bendrovė kasmet iš pavienių gyventojų ir supirkėjų nuperka per šimtą tonų sraigių – tiek, kiek suplanuota realizuoti.
Didžioji jų dalis iškeliauja į Vakarų Europą, kur sraigių mėsa itin vertinama.
Lietuvoje lieka palyginti nedidelė dalis sraigienos.
Įmonė taip pat iš surinktų sraigių spaudžianti sekretą – gleives.
Šis skystis parduodamas įmonėms, gaminančioms kosmetiką, arba maisto pramonei.
„Pernai sraigių verslą savotiškai supurtė krizė, bet šiemet kažko panašaus neturėtų būti. Susikaupę didesni kiekiai sraigių mėsos jau suvalgyti, Prancūzijos ir Italijos restoranai vėl laukia šviežio derliaus. O ir žmonės po truputį atranda, kad sraigiavimas – galimybė papildomai užsidirbti“, – mano L. Vasiliauskienė.
Pratina prie gurmaniško maisto
Viena didžiausių Panevėžio rajono sraigių augintojų Janina Krikštaponienė derlių žada nuimti tik rudenį, mat ji augina ne vynuogines, o puošniais kiautais afrikines sraiges.
„Dabar mažiukai sraigiukai keliauja į šiltnamius, vėliau – į laukus, o rudenį jau bus renkami. Derlių imsime prieš pasirodant šalnoms. Esame labai priklausomi nuo gamtos. Pavyzdžiui, pernai buvo labai sausa ir šilta, todėl turėjome neužaugusių sraigiukų. Jie surinkti kol kas miega šaldytuvuose, laukdami šiltesnių orų, vėliau paleisime į lauką toliau augti“, – pasakojo dvyliktus metus Trakiškio kaime gyvuojančio sraigių ūkio šeimininkė.
Kasmet šiame ūkyje užauginama apie toną šių moliuskų.
J. Krikštaponienė sako, būtų ir gerokai daugiau, tačiau supirkimo kainos tokios mažos, kad neatperka net auginimo savikainos.
„Mūsų sraigės kitokios. Jas reikia auginti, maitinti, prižiūrėti. Sraigės turi būti surenkamos tik išsituštinusios ir užmigdytos. Šis procesas iš sraigės atima pusę svorio, tad parduoti tokias į supirkimo punktus netgi nuostolinga. Pernai už afrikines sraiges buvo siūloma 1,6 euro, kas yra labai mažai“, – pasakojo J. Krikštaponienė.
Ką patys užaugina, verslininkai realizuoja Trakiškyje, savo ūkyje veikiančioje parduotuvėje.
Kelią iki jos jau žino ne tik vietiniai, bet ir gurmanai iš įvairių Lietuvos kampelių.
J. Krikštaponienė siūlo ne tik sraigių mėsos, bet ir burgundiškų įdarytų sraigių, įvairiausių užtepėlių, o dabar pradėjusi kepti netgi spurgytes su sraigių įdaru.
Nemažai produkcijos nuperka ir į ekskursijas ar degustacijas atvykę žmonės.
„Kiek sugebame patys realizuoti, tiek auginame, tik taip įmanoma kažką uždirbti. Gurmanišką skonį pamėgo ir panevėžiečiai, ir vietiniai trakiškiečiai, ir lankytojai iš visos Lietuvos“, – sakė J. Krikštaponienė.