„Tikrai negalima palikti vieno deklaruojančio asmens, kuris sako, kad turi tiek ir tiek žemės įsigijęs, vien jo sąžinės reikalui, kad institucijos tikėtų ir pasitikėtų ta deklaruota suma, nevykdytų apskaitos ar registro sistemų. Turi būti sukurti ir valstybės mechanizmai, kurie leistų patikrinti. Turi būti užtikrintas įstatymo įgyvendinimas ir už tai atsakinga Žemės ūkio ministerija“, – antradienį interviu Žinių radijui kalbėjo prezidentės patarėjas vidaus politikai.
Anot jo, pats žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažįsta, jog įstatyme numatyti žemės įsigijimo saugikliai neveikia.
„Su įmonėmis yra ta problema, kada perkama ne pati žemė, o žemę turinčių įmonių akcijos, tai išeina iš tos kontrolės ribos. Bet jei yra įstatymas ir saugiklis, jis turi būti apgalvotas, turi būti veikiantis mechanizmas, kaip jis turi būti įgyvendintas. Juo labiau, kad tai kelių metų klausimas, tad tos spragos turi būti užtaisytos“, – sakė M. Lingė.
Vadinamasis žemės saugiklių įstatymas priimtas 2014 metais, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį. Pagal jį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Daugiau jos gali turėti tik gyvulininkystės ūkiai arba ūkininkai ir įmonės, kurie daugiau jos buvo įsigiję iki šio ribojimo.
Seimas pernai lapkritį atšaukė dalį saugiklių, taip pat nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tikrins, ar žemės pirkėjas atitinka reikalavimus, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Iki šiol tuo rūpinosi notarai.