Akciją ūkininkų atstovai organizuoja dviejose vietose: Vilniuje prie Žemės ūkio ministerijos ir Rokiškyje aikštelėje prie „Topo Centro“.
Į tarą po vieną litrą pieno žadama dalyti visą dieną – nuo 9 val. iki 17 val.
Kaip skelbia akcijos organizatoriai, gyventojams nemokamai dalijant pieną norima parodyti, kad už litrą natūralaus pieno šiandien ūkininkai gauna vos 0,08-0,15 euro, tuo metu parduotuvėje pieno produktai kainuoja kelis kartus daugiau.
Akcija norima atkreipti dėmesį į tai, kiek galutinės pieno produkto kainos atitenka pieno gamintojams.
Nuo pat ankstyvo antradienio ryto sostinėje prie Žemės ūkio ministerijos rinkosi gyventojai, norintys paragauti iš Žemaitijos atvežto pieno. Apie 9 val. ryto jau buvo susidariusi apie 40 žmonių eilė.
Akcijos organizatorė Juratė Dovydėnienė teigė, kad Rokiškyje susidariusi dar ilgesnė eilė. Sostinėje per dieną žadama išdalyti 6 tonas pieno, Rokiškyje - iki 2 tonų.
„Jeigu prekybos centre mes matome ekologinį pieną, kuris kainuoja 1,2 euro, tai ūkininkas gauna apie 0,15 euro, o eilinis pieno gamintojas gauna nuo 0,08 euro už litrą pieno. Taip, yra pieno perdirbėjai, pardavėjai. Yra visa grandinė. Bet mūsų klausimas retorinis - ar viskas šioje grandinėje yra gerai?", - kalbėjo J. Dovydėnienė.
Kaip kalbėjo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos "Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkė, akcija norima parodyti, kad ūkininkas šioje situacijoje yra nuskriaustasis.
Pasiteiravus, kas nutiko, kad pieno supirkimo kainos jau ilgą laiką krinta, J. Dovydėnienė teigė, kad tai nėra tik Lietuvos problema: "Taip, Rusijos embargas pagreitino mūsų krizę ir mūsų problemas, bet reikėjo tam ruoštis truputėlį anksčiau, nes 2015 m. balandžių 1 d. buvo panaikintos kvotos ir visos Europos Sąjungos šalys pradėjo tam iš anksto ruoštis didindamos savo bandas. Kai didžioji dalis šalių išsididino savo bandas, automatiškai susidarė pieno perteklius, žaliavinio pieno kiekis išaugo iki nematytų aukštumų. Visa tai ir sukėlė, jau galima sakyti, ir pasaulinę krizę, ne tik Europos".
Pasak vienos iš akcijų organizatorių, ūkininkai negali taip lengvai persiorientuoti ir pradėti užsiimti kitomis ūkio šakomis.
„Jei dabar turime pieno perteklių, tai ką darysime, kai turgavietėse bus vien kopūstai ar morkos, jei visi pereis į augalininkystę. Skaičiuojama, kad pienininkystė iš vieno hektaro yra bene daugiausia pridėtinio pelno duodantis verslas kaime. Be to, tai reikalauja darbo imlumo ir ilgo laiko, kol atsiperka. Iš tiesų karvytė per metus nepradeda duoti pieno. Ją reikia užauginti ir tik antrų metų pabaigoje gali galvoti, kad jau turėsi pieno. Tada žmonės pasistato fermas, turi šienavimo įrangą - daug investuoja ir keisti kryptį labai sudėtinga", - aiškino pašnekovė.
Palaikyti pienininkų organizuojamos akcijos prie Žemės ūkio ministerijos išėjo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Politikė teigė suprantanti ūkininkus ir kaltę vertė prekybininkams. Pasak jos, didelę dalį produkto kainos pasiima perdirbėjai ir prekybininkai, o pieno gamintojams lieka labai maža dalis.
Ministrė taip pat teigė prisijungsianti prie pilietinės akcijos, kuri prasideda gegužės 10 d., tris dienas neiti į parduotuves.
„Taip, aš visas akcijas palaikau. Tai yra pilietiškumo akcija, parodymas, kad žmonės iš tikrųjų nesitaiksto su tuo, kas vyksta, - kalbėjo ministrė. - Taip, planuoju neiti. Yra ir turgelių, ir mažųjų parduotuvių kiekviename mieste, kur galima nueiti ir nusipirkti.
Tai yra parodymas ir prekybos tinklas, kad šitaip elgtis negalima, kai jie visai nesiskaito su vartotojais, valstybės institucijomis ir turi savo gynėjus Lietuvos laisvosios rinkos institutą, kurie labai liberalių pažiūrų ir kad viskas turi savaime susitvarkyti. Bet kai neliks vieno žaidėjo rinkoje, t. y. žemdirbių, pieno gamintojų, tai įdomu, ką tuomet darys prisistatę tiek prekybos tinklų", - kalbėjo V. Baltraitienė.
Pasiteiravus, kaip prekybos tinklai nesiskaito su valstybės institucijomis, ministrė atsakė: "Kai mes susitinkame ir kalbamės, jie patys atvirai atsako savo poziciją, kad jiems vis vien nieko nepadarysi, jie kreipsis į teismą ir teisme laimės. Kitas dalykas, kaip yra kaip sudaroma kaina, kokia yra kainodara.
Ir iš tiesų tos visos akcijos, kurios vyksta... ateina ir tiesiai pasako, kad tai vyksta perdirbėjų sąskaita. Perdirbėjai ir bijo, nes yra gąsdinami, kad jų produkcija nebus priimta, produktais nebus prekiaujama ir perdirbėjai turi susitaikyti su prekybininkų monopoliu, o tada jie viską „nuleidžia" ūkininkams".
V. Baltraitienė tokį prekybininkų elgesį įvardijo kaip valdžios institucijų šantažą: "Yra visiškas nesiskaitymas. Konkurencijos taryba, motyvuodama tuo, kad turi per mažai darbo jėgos, tų tyrimų neatlieka, nors akivaizdžiai matosi, kaip yra sudaromos maisto produktų kainos ir kokia dalis atitenka prekybininkui".
DELFI primena, kad pieno gamintojai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų Vilniuje protestavo kovo 30 d. Skaičiuojama, kad šalyje yra daugiau nei 50 tūkst. pieno ūkių. Apie 95 proc. - smulkieji, kurių ūkiuose yra iki 20 karvių.
Kovo pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis norėta įpareigoti pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus – ne mažiau kaip 130 eurų. Vėliau nustačius, kad ypatingos skubos tvarka priėmus pakeitimus buvo pažeisti Seimo statuto nuostatai ir pataisos negavo galios ir buvo grąžintos iniciatoriams tobulinti.
Balandžio pradžioje žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prasitarė, kad bus ieškoma būdo, kad būtų galima nors 2-3 mėnesius garantuoti gegužės mėnesio pieno supirkimo kainas gamintojams.
Ministrė taip pat yra pažadėjusi, kad šiemet pieno gamintojams bus išmokėta apie 60 mln. eurų. Iš šalies biudžeto tam šiemet yra skirta 18 mln. eurų.
Parama pradėta mokėti gegužės 5 d. Birželio mėnesį ūkininkams bus išmokama 17,2 mln. eurų tiesioginių išmokų iš valstybės biudžeto.