„Vičiūnai“ puoselėja planus įkurti įmonę Telšių pašonėje. Čia ne žuvis perdirbtų ir ne duoną keptų, augintų kone milijoną vištų ir iš jų lizdų rinktų kiaušinius. Trečiadienį Žemaitijos sostinėje vykusiame „Vičiūnų“ įmonių grupės atstovų, poveikio aplinkai vertintojų, rajono tarybos narių ir vietos gyventojų susitikime iš vienos pusės sklido trelės apie švarią gamybą ir saugią aplinką, iš kitos – abejonės ir nepasitikėjimas, baimė dėl būsimų gyvenimo ir verslo sąlygų.
Kas čia bus?
Apie planuojamą milžinišką dedeklių vištų fabriką, pašarų gamybą ir kiaušinių perdirbimą kalbama jau dvejus metus. Anksčiau žadėję fabriką pradėti statyti 2012 m., „Vičiūnai“ dabar kalba apie šių metų rudenį, nors vietos politikų palaiminimo dar neturi.
Susitikime su gyventojais dalyvavęs vienas iš įmonių grupės bendrasavininkių Liudas Skierus priminė, kad jis nėra toks jau svetimas Telšiams – sovietmečiu šiame mieste penkerius metus dirbo.
„Ką mes čia darome? Siekiame atgaivinti vieną geriausių Lietuvos paukštynų. Paukščių auginimas būtų pirmasis darbas. Norėtume, kad dedeklių padėtas kiaušinis taptų geresniu produktu ir būtų panaudotas eksportui skirtų produktų gamyboje. Technologijos, kurias čia pritaikysime, nekenks aplinkai, gyvenimo sąlygoms, gamyboje vadovausimės šiuolaikiškais sprendimais. Atsakingai sakau – dėl to, kas čia bus, galėsime didžiuotis“, - tikino L. Skierus.
Anulėnų paukštyno fermų vietoje rengiamasi pastatyti keturias naujas vištides ir mėšlidę. Viename pastate kudakuotų apie 190 tūkst. paukščių, iš viso beveik 760 tūkst. 110-120 dienų amžiaus prieauglis į fermą būtų atvežamas iš kitur. Toje pačioje teritorijoje ateityje numatoma statyti pašarų bei kiaušinių perdirbimo cechus.
Nuo planuojamo objekto iki artimiausio gyvenamosios paskirties sklypo – 78 m, artimiausių Telšių miesto gyvenamųjų namų – kiek per 400 m, panašus atstumas ir iki artimiausių Gaudikaičių k. gyvenamųjų namų. Už 800 m įsikūrusi viena stambiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių. Poveikio aplinkai vertintojai kaip įmanydami stengėsi įrodyti, kad joks neigiamas poveikis aplinkai negresia.
Šviesus rytojus
Tikima, jog būsimame komplekse didelį dėmesį numatoma skirti mėšlo tvarkymui ir iš fermų išmetamo oro valymui, tai bus atliekama uždaruose tarp fermų pastatytuose pastatuose. Transporteriais mėšlas keliaus ant konvejerių, kurių bendras ilgis – kilometras. Per fermų šonuose dviem eilėmis išdėstytus ventiliatorius (po 60 kiekvienoje fermoje) iš paukštidžių traukiamas oras džiovins mėšlą, išdžiovintas jis bus transportuojamas į uždarą saugyklą.
Pro mėšlo konvejerius praėjusį orą nukreips į valymo įrenginius. Pirmiausia jis praeis pro vandens srautą, čia nusės kietosios dalelės ir pūkai. Vėliau orą nukreips pro porėtos medžiagos sluoksnį, ant kurios bus purškiamas vandens ir sieros rūgšties mišinys. Čia vyksiančių reakcijų metu ore esantis amoniakas reaguos su vandeniu, o reakcijos metu susidaręs metanas – su sieros rūgštimi. Galutinis produktas – amonio sulfato tirpalas, tinkamas laukams tręšti. Jį nukreips į specialų rezervuarą, o išvalytą orą išmes vertikaliai į atmosferą.
Šios ir kitos apsaugos priemonės, vertintojų tikinimu, neleis, kad cheminė tarša, kvapai ir net triukšmas viršytų leistinas ribas.
O ekonominė ir socialinė nauda rajonui esanti neabejotina – numatoma sukurti 70 darbo vietų, rajono biudžetą papildys kai kurie mokesčiai, pagerės rajono ekonominė aplinka, sumažės socialiai remtinų žmonių skaičius.
Taško B gyventoja - apie cinizmą
Vos už 300 m nuo artimiausios esamo paukščių komplekso fermos gyvenanti Gaudikaičių k. gyventoja Asta Ruikienė šią viziją vadina tik gražia pasaka.
„Viskas, ką čia girdėjome ir matėme, tai tik gražiai pasektas pasakojimas apie būsimą superultramodernų, nepakartojamą ir vienintelį tokį Europoje paukštyną. Esame žmonės, gyvenantys schemose pavaizduotuose žaliuose taškuose, aš taške B, mano kaimynai A ir G, vos už kelių šimtų metrų nuo būsimo paukščių fabriko. Iš viso mūsų čia 176 žmonės. Jie to paties krašto, kaip ir rajono tarybos nariai, čia gimę, užaugę, susikūrę savo gyvenimus, dirbantys, auginantys vaikus ir anūkus. Turintys teisę į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, ką mums garantuoja Konstitucija. Tačiau šios mūsų teisės nenori pripažinti ir jau trečius metus ramiai gyventi neleidžia į kaimynystę ateinantis gamybinis monstras. Visi jo šeimininkai yra ne vietiniai, Žemaitijos žemė, mūsų sostinė ir aplinkui gyvenantys žmonės jiems visiškai nesvarbūs. Esame tik statistiniai vienetai, tie žali taškeliai schemoje, šiek tiek nepatogūs būsimiems šeimininkams, bet tik taškeliai“, - dėstė A. Ruikienė.
Vietos gyventojos manymu, verslininkai siekia kuo skubiau sutvarkyti popierėlius, atlikti formalumus, iš ES struktūrinių fondų paimti milijonus ir kuo greičiau pradėti statybas.
„Iš investuotojų dvelkia arogancija ir niekinantis požiūris į gyventojus – kaimiečius, kokie mes tamsūs ir nieko neišmanome. Prisimenu anksčiau pateiktus klausimus – kodėl jie nenorėtų išpirkti mūsų sklypus, tada išsikeltume į saugesnę vietą. Atsakė, kad nė nereikės pirkti, jei bus baisi smarvė, patys išsikelsime... Labai užgavo mūsų širdis. Paklausti, kas garantuos, kad modernios technologijos veiks nepriekaištingai, atsakė taip pat ciniškai: jūs patys galėsite prižiūrėti ir skųstis savininkams bei valdžiai... Ir kas gi mus beįsileis, kai traukinys bus nuvažiavęs?“ – ankstesnes nuoskaudas prisiminė Gaudikaičių gyventoja, pridūrusi ir rajono politikams – ar šie leistų gigantui iškilti, jei tai liestų jų pačių šeimas?
Ar įsiklausys į žmonių mintis?
Įsiklausyti į vietos gyventojų žodžius ragino ir patys rajono tarybos nariai. Vienas jų – Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.
„Šis objektas, patys suprantate, ne šiukšlių dėžė, iš vienos vietos į kitą neperkelsi. Jį reikės naudoti dešimtmečius, o tiems žmonėms, kurie čia gyvena, reikės kvėpuoti. O jei oras bus teršiamas? Pasaulyje yra labai gerų technologijų, bet atsiranda ir pigesnių, kurios veikia ne taip gerai. Mes, politikai, turime labai toliaregiškai pažiūrėti – ir kad į rajoną ateitų investicijos, ir kad tai nekenktų mūsų vaikams“, - sakė V. Rakickas.
Žemaičių kultūros draugijos atstovas Andrius Dacys suabejojo investuotojų pateiktu skaičiumi, kad atsiras 70 naujų darbo vietų.
„Siūlyčiau šį skaičių pataisyti. Į „Branšos“ kavinę, kuri vos už 200 m nuo paukštyno, svečių iš Vokietijos ar Olandijos alaus gerti tikrai nebevešiu. Ir pats alaus čia nebegersiu, jūs patys taip pat negersite“, - prognozuodamas kavinės užsidarymą sakė A. Dacys.
Žemaitis įgėlė ir dėl laukams tręšti ūkininkams planuojamo atiduoti vištų mėšlo – esą pakaks iškelti Žemaitijos vėliavą, ir joks vietos ūkininkas to mėšlo neims, teks jį gabenti kitur...
Pakenks Žemaitijos sūriams?
Mįslingai nuskambėjo Telšiuose vos už 800 m nuo būsimo paukštyno įsikūrusios pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas“ atstovo klausimas.
„Apie kvapus ir garsus išgirdau. O ką pasakysite apie paukščių ligas ir poveikį maisto pramonei? Kaip bus sprendžiamos problemos karantino atveju – kažkokie ribojimai atsiras, ar galės įmonė savo produkciją eksportuoti?“ – klausė pieno perdirbėjo atstovas.
Nei L. Skierus, nei kiti susitikimo dalyviai į šiuos klausimus atsakyti negalėjo. Po Telšių maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Zigmo Nevardausko komentaro mįslių liko dar daugiau.
„Man nė nekyla abejonių, kad „Vičiūnuose“ viskas yra labai gerai. Tačiau jei kas nors įsivaizduoja, kad įmonę, kurioje gyvens 800 tūkst. paukščių, įmanoma sustabdyti ar apriboti jos veiklą, klysta. To Europoje dar nebuvo ir nebus. Klausimas dėl mikrobiologinės taršos – esminis. Mikrobinis fonas, esant tokiai gyvūnų koncentracijai, prilygsta 5,5 tūkst. sąlyginių galvijų, kas, paprastai pasakius, yra tiek karvių. Tokio masto mikrobinį foną mokslininkai aprašė, tik tai nėra perkelta į direktyvas, ES tai neribojama.
Vis dėlto kas atsitiks produktams, kuriuos gamina „Žemaitijos pienas“ ir kitos įmonės? Fermentiniai sūriai, jogurtai, kefyrai gaminami mikrobiologiniu pagrindu. Kaip į tai pažiūrės trečiųjų šalių atstovai, rusų ekspertai? Kai kurios jų taisyklės griežtesnės nei ES, o daugiau kaip 50 proc. „Žemaitijos pieno“ eksporto keliauja būtent į Rusiją ir kitas NVS šalis. Paukštynui dėl to problemų nekils, bet minėtiems gamintojams tikrai bus didelių problemų, kai reikės parduoti savo produktus“, - sakė Z. Nevardauskas.
Tarnybos vadovas prisiminė atvejį, kai Telšiuose biurokratai užkirto kelią 20 vietų beglobių šunų viešbučiui įrengti. O ar pakaks jiems valios teisingai nuspręsti dėl 760 tūkst. vietų paukštyno?
Baigdamas susitikimą rajono meras Vytautas Kleiva patikino, jog bus atsižvelgta į visas nuomones.
„Stengsimės, kad žmonėms būtų atsakyta į visus klausimus. Taryboje šis klausimas bus sprendžiamas tol, kol neliks jokių abejonių. Norime, kad į Telšių r. ateitų investicijos, iš kitos pusės, mums labai svarbu žmonių sveikata, kiti interesai. Nesikarščiuodami nuvažiuokime į paukštyną Olandijoje, pamatysime, kaip ten tvarkomasi. Nieko dar nepriiminėjame, tik išklausome vieni kitų nuomones“, - baigdamas diskusijas sakė rajono meras.