Jei šiukšlių ar sniego problemą galima išspręsti reguliariu valymu, tai neišvengiamas samanų, kerpių ir pelėsių atsiradimas bei augimas labiau primena tylią biologinę agresiją. Ir kovoti su ja daug sunkiau, nei bandyti užbėgti jai už akių. Tinkama stogo priežiūra yra labai svarbi bendrai pastato eksploatacijai.
Kodėl ant stogo atsiranda samanų?
Samanos, kerpės ir pelėsiai auga visose klimato juostose. Jos formuojasi ir auga ant stogų su bet kokio tipo danga, turinčia šiurkščią ar porėtą paviršiaus struktūrą. Tai gali būti keraminės, kompozitinės, betoninės ar bituminės čerpės, poliesteriu dengtos skardinės čerpės, asbestcemenčio lakštai, ruloninės stogo dangos. Svarbiausia, kad ant stogo būtų vietų, kuriose galėtų kauptis drėgmė ir dulkės – tai yra pakankama, nors ir skurdi, maistinė terpė samanoms veistis. Beveik idealios sąlygos joms augti susidaro šiaurinėje stogo pusėje, kuri gauna mažai saulės šviesos ir beveik neįšyla. Jei namas stovi šalia miško, pelkės, upės ar drėgnoje dauboje, tai bus papildomas palankus veiksnys stogo „biologijai“ veistis. Samanos dažniausiai atsiranda stogo įgilėjimuose, įvairiose sandūrose ir jungtyse, o paskui pradeda užkariauti gyvenamąją erdvę šlaitų plokštumose.
Ką daryti su samanomis ant stogo?
Tai viena iš daugelio gyvenimo situacijų, kai prevencija yra lengvesnis ir pigesnis kovos būdas, nei jau pribrendusios problemos sprendimas.
Samanų ir kerpių atveju prevencinė priemonė būtų reguliarus stogo valymas nuo šiukšlių, dulkių, užsistovėjusio vandens, lapų ir panašių organinių medžiagų. Tai atima iš samanų maistines medžiagas, ir sudaro nepalankias sąlygas joms augti.
Tačiau šias priemones geriausia taikyti jau apdorojus stogą biologinės apsaugos medžiagomis.
Stogų apsaugai nuo samanų, kerpių ir pelėsių specialistai yra sukūrę veiksmingus antiseptikus stogams. Jie užkerta kelią visų rūšių nepageidaujamai augmenijai: samanoms, pelėsiams, kerpėms, grybeliui, dumbliams.
Dažniausiai jų poveikį lemia daugiakomponentė biocidų sistema, pasižyminti sinergetiniu poveikiu – kiekvienas komponentas sustiprina kitų sudedamųjų dalių poveikį. Antiseptikai ne tik sunaikina jau esamus nepageidaujamus svečius, bet ir sukuria nepalankią aplinką jų gyvybinėms funkcijoms. Tokie preparatai nėra toksiški žmonėms ir gyvūnams, neišskiria lakiųjų junginių.
Kaip naudotis preparatais nuo samanų
Šių priemonių poveikis būna ilgalaikis. Stogo apsaugai, nelygu gamintojas, duodama garantija iki ketverių metų, o maksimalus poveikis gali trukti iki dešimties metų.
Dirbti su šiomis priemonėmis labai paprasta.
Gamintojai rekomenduoja patikrinti jų gaminio suderinamumą su apdorojamu paviršiumi, kad būtų įvertintas poveikis konkrečiai stogo dangai: kai kuriais atvejais dėl gaminio poveikio gali pakisti jos spalva. Tai gali priklausyti nuo pačios stogo dangos, jos amžiaus ir kai kurių kitų aplinkybių.
Norint užkirsti kelią samanų atsiradimui, stogą patartina apdoroti du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, esant ne žemesnei kaip +5 °C temperatūrai.
Prieš tepdami preparatą, nuvalykite nuo stogo paviršiaus visus nešvarumus ir pašalinkite jau augančias samanas ar kerpes.
Šios priemonės būna koncentruotos, kokiu santykiu jas reikia atskiesti – skaitykite gaminio instrukcijose. Paprastai vieno litro koncentrato užtenka maždaug 30 m2 stogo.
Atskiesta priemonė ant stogo dangos tepama voleliu, purkštuvu arba kempine. Darbai atliekami nuo viršaus žemyn, nuo kraigo iki karnizo. Stogas apdorojamas tiek, kol pastebimai sudrėksta.
Atkreipkite dėmesį, kad šių gaminių negalima naudoti ant įšalusio stogo arba tuomet, jei žinoma, kad per artimiausias 24 valandas numatomi krituliai.
Verta paminėti, kad dažniausiai šie preparatai tinka ir kitiems apsamanojusiems paviršiams: terasoms, balkonams, fasadams, lietvamzdžiams, stoginėms ir kt.