Kad gamtoje tilptų ir žmogus
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos ketvirtadienį Seime buvo priimtos. Už pataisas balsavo 88, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.
Prieštaringai vertinamos įstatymo pataisos gąsdina ramiuose gamtos kampeliuose sodybas turinčius žmones, bet džiugina tuos, kurie tokiose vietose norėtų parduoti turimą sklypą. Tiesa, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė vardija ir kitus argumentus, kodėl šių pataisų reikėjo. „Saugokime gamtą, bet gamtoje turėtų tilpti ir žmogus“, – AAK diskusijoje dėl pataisų sakė A. Salamakinas.
AAK pirmininkas žiniasklaidai sakė, kad naujosios pataisos – tik pirmas žingsnis, ir bus daugiau projektų, kad žmonės pajustų, jog jiems pasisekė gyventi saugomoje teritorijoje – esą dabar jie tai gali traktuoti kaip nelaimę.
Įstatyme apibrėžta, kad saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).
Kaip naujosios įstatymo pataisos gali derėti su šiomis nuostatomis? Priimtų naujovių kritikai įsitikinę – netrukus pamatysime pataisų atneštą žalą.
Nauda pačioms teritorijoms?
R. Baškytės teigimu, Saugomų teritorijų įstatyme anksčiau buvo absoliutus draudimas skaidyti sklypus dalimis, tačiau gyvenimas esą negali stovėti vietoje.
„Pavyzdžiui, norint įsirengti dviračių taką, aikštelę su statiniais, stovyklavietę, priešgaisrinį bokštą, jeigu reikia daugiau nei vieno aro, reikia formuoti atskirą sklypą. Daug yra atvejų, kai to reikia pačių saugomų teritorijų labui, jos turi būti pritaikomos lankymui. Iš kitos pusės, jose gyvena žmonės, yra miestų ir miestelių. Tie miesteliai turi plėtotis, šiose teritorijose yra ne tik rezervatai, draustiniai, bet ir gyvenamojo-rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, kuriose statybos yra galimos“, – argumentus vardijo VSTT direktorė.
Iliustravimui ji pasiūlė įsivaizduoti pavyzdį, kai žemės reformos metu buvo suformuotas labai ilgas sklypas, ir dalis jo yra draustinyje, kur statybos negalimos, o dalis – kur galimos. „Tuomet geriau ne keisti viso sklypo paskirtį, o leisti atsidalinti. Be to, mes jau turime tvarkymo planus visiems valstybiniams parkams, ir visos zonos, kuriose galimos statybos, jau yra numatytos. O Miškų įstatymas pakeistas jau pernai, jame numatyta galimybė atkurti buvusias ar sutvarkyti esamas sodybas“, – LRT.lt sakė R. Baškytė.
Tiki, kad bus piktnaudžiaujama
Tarnybos direktorės manymu, piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti, tačiau proceso sustabdymas esą būtų nenaudingas pačioms saugomoms teritorijoms. „Stagnacija atsigręžtų prieš pačias saugomas teritorijas – kam to reikia? Labai stengsimės, kad naujosiomis pataisomis nebūtų piktnaudžiaujama, o jeigu reikės, operatyviai kažką keisime“, – teigė R. Baškytė.
Tuo tarpu parlamentarė Aurelija Stancikienė mano, kad netrukus įstatymo pataisas teks atšaukti.
„Lietuvoje už šių teritorijų priežiūrą yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šios tarnybos teikimu pataisos, labai palengvinančios ir liberalizuojančios saugomų teritorijų tvarkymą, yra priimtos. Jei ši tarnyba komitete aiškino, kad sugebės sužiūrėti, ir aiškino, kad šios pataisos yra labai reikalingos, aš beveik 100 proc. esu tikra, kad bus smarkiai piktnaudžiaujama naująja tvarka, ir mes po pusės metų turėsime grįžti prie tų pataisų ir jas naikinti. Jeigu tarnyba nebijo prisiimti tokios atsakomybės, tai yra jų reikalas“, – kalbėjo A. Stancikienė.
Seimo narė priminė, kad reikėtų atsižvelgti ne tik į žemės savininkų, norinčių dalyti ir pardavinėti savo sklypus, skundus, bet ir kitų, kurie nori gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip iki šiol.
„Yra nemažai žmonių, kurie labai nenorėjo, kad pataisos būtų priimtos, nes jiems atsiranda tam tikrų grėsmių. Tarkime, žmonės nusipirko sodybą vienkiemyje ar kelių trobelių gyvenvietėje, o dabar jų gali padaugėti dvigubai ar trigubai“, – apie tai, kad galimai bus pažeisti dalies savininkų lūkesčiai, sakė A. Stancikienė.
Pataisų aprašymas
Priimtomis pataisomis nustatyta, kad Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai: tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams; atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas ar gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas).
Numatoma, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai: žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti; pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.
Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, įtvirtinančia, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebus leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesne kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statyti; žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių (miestų ar miestelių) bendruosiuose planuose, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams; žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta statybų galimybė; pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti; atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.
Nustatyta, kad minėti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose nebus taikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.