„Sausra, viskas džiūsta, žmonės lieja kiek gali ir iš gręžinių nebespėjam pumpuoti vandens. Iš vieno gręžinio jau traukiame orą. Vasarą per pačius karščius paprastai taip nutinka. Šiemet poveikis didesnis, nes jau mėnuo be lietaus, o žmonės įpratę lieti kiekvieną dieną, pildyti baseinus ir reikalauja, kad būtų vandens“, – pasakoja Renaldas Aželskas, sodininkų bendrijos „Neris“ vadovas ir sako, kad kol vieni pildo baseinus, iki kitų vanduo išvis neatiteka, nes vietovė kalvota.
Sistema kurta laistymui, ne pramogoms, tačiau pradėjus masiškai statyti baseinus, vandens trūksta. Kai nebebus poreikio lieti, vandens užteks. Tačiau po tokios sausros gręžiniuose vanduo į buvusį lygį negrįžta labai greitai.
„Neries“ bendrijos gręžiniai šimto metrų gylyje. Bokštas 50 kubinių metrų ir jis pumpuojamas penkias valandas, o sodininkai jį sunaudoja per pusvalandį. Už vandenį sodininkai per metus už vieną valdomą arą moka 11 eurų.
„Kai pamatai, kaip žmonės naudoja vandenį ir jį pila nesustodami, širdį skauda. Jei būtų skaitikliai, tokio besaikio vartojimo nebūtų“, – prisipažįsta R. Aželskis.
Geologai kol kas didesnio pavojaus požeminiams vandens telkiniams nemato.
Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnybos, Vyriausiasis patarėjas sako, kad per šią sausrą kaip ir per anksčiau kamavusias Lietuvos žemę, ženkliai krenta gruntinio vandens lygis ir menksta jo sankaupos.
„Matome bedžiūstančius negilius šulinius. Tačiau požeminio vandens, išgaunamo iš artezinių gręžinių, atsargos yra pakankamos, ir jų išeikvojimas ar netekimas šios sausros metu, tikrai negresia. Jeigu gręžiniai yra įrengti tinkamai ir yra hidrogeologų paskaičiuota kiek galima saugiai išsiurbti vandens iš gręžinio (t. y. ištekliai yra patvirtinti ištekliai) tai toks kiekis yra saugus ir tiek jo galim siurbti kiekvieną parą.
Jei tokio kiekio nepakanka, esant padidėjusiems poreikiams dėl sausros, tai gal galima naudoti talpas ir tokiu būdu gręžinio pajėgumą tiekti vandenį išnaudoti racionaliai“, – siūlo J. Satkūnas.