Kaip pasakoja Ukmergės ir Jurbarko apylinkių ūkininkai, tebesitęsiantis karantinas nežymiai pakoregavo pavasario darbų planus, tačiau sėjai bus pasirengta laiku, rašoma pranešime spaudai.
Ekologiniame ūkyje pažabota nenaši žemė
Arūnas Dudėnas Ukmergės rajone ūkininkavimu užsiima jau daugiau nei 10 metų. Vaikystę praleidęs kaime bei dirbamą žemę matęs nuo mažų dienų, jis 2009-aisiais pradėjo puoselėti uošvių žemes. Tuomet ūkis tesudarė 8 hektarus. Per dešimtmetį plotas gerokai išsiplėtė – šiuo metu ūkininkas turi apie 200 hektarų dirbamos žemės.
„Esame šeimos ūkis. Man ir prie traktoriaus reikia pasėdėti, ir prie kombaino, ir vadybinius reikalus dėl produkcijos pardavimo suderinti. Šeimos nariai taip pat prisideda – padeda ir ūkio techniką paremontuoti, ir traktorių pavairuoti. Darbymečio metu visi puolame ir darome tai, ką reikia“, – pasakoja A. Dudėnas.
Ūkininkas pasirinko ekologinio ūkininkavimo kryptį ir užsiima 100 proc. ekologine augalininkyste. Jo valdomame ūkyje auginami spelta kviečiai, avižos, rugiai, pupos, grikiai.
„Dirbame nenašiose žemėse, tad galimybių stipriai varijuoti su kultūromis neturime. Auginame kelias kultūras bei taip paskirstome rizikas: vienais metais viena kultūra būna paklausesnė, kitais metais – kita. Didžioji dalis produkcijos keliauja į užsienį“, – kalba ūkininkas.
Prisitaiko prie kintančių verslo sąlygų
Jurbarko apylinkėse nuo 2000-ųjų ūkininkauti pradėjo Vidmantas Mockevičius. Per kelis dešimtmečius ūkis gerokai išsiplėtė – pradžioje turėjo vos kelias karves, greitai bandą padidino iki šimto, tačiau, pasak ūkininko, galvijų ūkis kaimo vietovėse turėjo mažai perspektyvų.
„Kaime trūksta darbo jėgos, o pieno supirkimo kainos mažėjo, sąnaudos didelės. Todėl prieš kelis metus nusprendėme pieno ūkį panaikinti, toliau vystome augalininkystės ūkį“, – pasakoja V. Mockevičius.
400 hektarų ūkyje dirba jis pats – atlieka visus reikalingus darbus: sėja, purškia, tręšia. Apskaitos ir ūkio administravimo darbus atlieka jo žmona Irena, su kuria susipažino kartu studijuodami Žemės ūkio akademijoje Kaune. Ūkyje taip pat dirba du samdomi darbininkai.
V. Mockevičius augina kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, taip pat žirnius, pupas. Jo puoselėjamas ūkis ne kartą įvertintas įvairiomis padėkomis, o 2005-aisiais buvo pripažintas Jurbarko rajono pavyzdiniu ūkiu.
Vis dėlto ūkininkas dažnai susimąsto, kas pratęs šeimos ūkininkavimo tradicijas: „Abu vaikai dirba Vilniuje, o anūkai kažin ar norės keltis į kaimą ir prižiūrėti ūkį“.
Investicijos į naujoves atsiperka
Anot pašnekovų, pagrindinis iššūkis ūkininkaujant yra gamta, kurios neįmanoma pakeisti. „Mūsų reljefas nedėkingas ir žemės nederlingos. Turime ir kalvotų vietovių, tai ar lietingi metai, ar sausa, vis tiek kažkuri dalis ūkio nukenčia. Taip pat sensta melioracijos sistemos, ateityje reikės nemažai investicijų jas atnaujinti“ , – kalba A. Dudėnas.
Siekiant palengvinti ūkio darbus ir pasirūpinti derliumi, svarbu nuolat modernizuoti ūkį. Ukmergiškis atnaujina ūkio techniką, pasirūpino grūdų apdorojimo įranga, pasistatė grūdų saugyklą ir džiovyklą, itin svarbią ekologinės produkcijos kokybei, investuoja į ūkio plėtrą.
V. Mockevičius taip pat nuolat investuoja į technikos atnaujinimą, modernizuoja ūkį, artimiausiuose ūkininko planuose – grūdų džiovyklos statybos.