„Turėjau seną svajonę gyventi šiaudiniame name. Mane žavi tai, kad jis pastatytas iš medžiagų, randamų gamtoje. Jų nereikia iš niekur vežti ir gaminti. Molis iškastas vietoje. Namo formos gali būti bet kokios“, – įspūdžiais dalinasi V. Šironė, šio namo šeimininkė.
Ji vardina ir kitus privalumus: šiaudų šiluminė varža didelė, galima viską daryti savo rankomis. Be to, tai buvo patrauklu didelės sumos kišenėje neturėjusiai jaunai šeimai. Tačiau tai nebuvo namo be jokių patogumų statybos. Suplanuota, kad čia bus visos technologijos ir buitinė technika. Trijų vaikų rūbų skalbimas rankomis į planus neįtrauktas. Yra skalbyklė, bus indaplovė.
„Turėtų būti priestatas, tačiau tvarkome dokumentus. Statėme labai jauni. Padarėme klaidų ir jas ištaisyti nėra lengva. Pagrindinė bėda – šalta. Tiesiog buvo statybos klaidos ir namo negalima užsandarinti“, – pripažįsta V. Šironė.
Pavyzdžiui, perdangos rastai išeina į lauką ir taip susidaro šalčio tiltas, kurio užsandarinti negalima. Kita klaida – pataupyta pamatų šiltinimui, nes trūko lėšų. Grindys šaltos.
Pirminė idėja buvo statyti „kitkų“ namą ir viską aptinkuoti moliu. Tai dažniausiai naudojama technologija. Šironai pasitarė ir nusprendė statyti iš plaušmolio – molyje apvoliotų šiaudų. Taip nuspręsta, nes statybos vyko vėlyvą rudenį ir buvo rizika, kad šeimininkai sienų nespės aptinkuoti. O tai reiškia riziką, kad į šiaudus įsimes neišnaikinamas pelėsis.
„Sienos tiesiog per plonos. Jei jau galvoji apie šiltą molinį namą, jos turi būti kuo storesnės“, – paprastai dėsto Virginija.
Detalesnį namo aptarimą, statybas ir priežiūrą galite apžiūrėti videoreportaže.