Mainais jie gauna tiesiogines išmokas. Su šiais žmonėmis buvo mėginama kovoti ir priversti juos laikyti gyvulius ar gaminti kitą produkciją. Tačiau šiandien nuspręsta jų nejudinti, nes versti užsiiminėti realia gamyba ir taip grasinti atimti išmokas draudžia ES reglamentas.
ŽŪM suskaičiavo, kad 2019 m. sofos ūkininkais buvo galima pavadinti 16 809 žmones, kurie bendrai gavo virš 14 mln. Eur įvairių išmokų. Jie deklaravo beveik 78 tūkst. ha.
Apie tai, kiek šie žmonės uždirba diskutavome laidoje Delfi 11.
„Deklaruotų pasėlių plotai per keletą metų išaugo 3 proc. ir dėl to tiesioginės išmokos visiems ūkininkams sumažėjo. Sofos ūkininkai naudojasi proga gauti šias išmokas, tačiau galbūt jie laukia progos pelningai parduoti žemę, kurią pirko pigiau.
Juos priversti užsiimti prekine gamyba ar atimti paramą juridiškai neįmanoma. Jie prižiūri savo plotus, o tai ir yra viena iš tiesioginių išmokų funkcijų“, – detales aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir pripažįsta, kad „pažaboti“ šią žmonių kategoriją nepavyko nė vienai valdžiai, nors tuo užsiimti norėjo visi, iki dabartinio ministro Andriaus Palionio imtinai.
A. Gapšys sako, kad taip deklaruojant žemes žmogus gauna šiek tiek virš 100 eurų iš hektaro išmokų ir šiek tiek žymėto dyzelinio kuro. Tai bazinės išmokos.
Ūkininkas Gintautas Migonis sako, kad sofos ūkininkai išmokų gauna iki 200 eurų už hektarą, nes paprastai tokie plotai nederlingose žemėse, kurių niekas nesiima įdirbinėti, ir tai papildomai remiama. Iš kitos pusės, šie pinigai neduodami veltui. Darbas kuo toliau, tuo labiau brangsta.
Vienas hektaro nupjovimas kainuoja iki 50 eurų. Du kartai tai iki 100 eurų. Tiesa, regionuose dar galima rasti, kas pjauna pigiau. Jei negaunama papildoma parama, šios veiklos pelningumas labai menkas.
„Jei mes gauname 100 eurų per metus, tai, įvertinus finansinę grąžą, kuri turi būti bent 5 proc. per metus, sklypo vertė, kad jį dar vertėtų dirbti, turi būti ne didesnė kaip 2000 Eur.
Vadinasi, taip ūkininkauti verta tik nederlingose žemėse, kur grūdų ir taip niekas neaugina. Mes niekada sofos ūkininko, smulkinančio žolę, nepamatysime Kėdainiuose, nes ten už žemės nuomą mokama daugiau nei mokama parama“, – skaičius į lentynas dėlioja G. Migonis ir sako, kad uždraudus šias išmokas, prie parkų ir miškų matytume milžiniškus nešienaujamos žolės plotus. Visuomenei tai nepatiktų.
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas sako, kad naikinti sofos ūkininkų nereikia, nes jie prižiūri žemę. Yra vietų, kur niekas neauga ir po gero lietaus tiesiog trąšos subėgtų į upes ir ežerus.
„Daugelis žmonių, kurie smulkina žolę, savo plotus tiesiog išnuomotų, tačiau tų plotų niekam nereikia. Daugumai tai tiesiog papildomos investicijos, o pragyvenimui jie uždirba kitur. Jie nėra ūkininkai, tiesiog žmonės, deklaruojantys plotus. Galbūt, jei būtų pakankamas servisas ir žemdirbiai galėtų kaimynams dirbti laukus, kas buvo draudžiama, tuose sklypuose kas nors būtų auginama“, – dėlioja S. Daniulis.
„Kalbant apie ūkius, kurie deklaruoja tik pievas, 2019 m. jie valdė 57 tūkst. hektarų, tačiau iš jų kažkiek ruošia pašarus. Tarp jų daug 1–3 hektarų ūkiai ir tik apie 50 deklaruoja virš 20 hektarų. Dauguma politikų galvoja, kad reikia uždrausti mulčiavimą, tačiau mes žiūrime iš ūkininko, kuris realiai dirba žemę, poziciją. Jei uždrausime šią metodiką, tai ji palies visus be išimties ūkininkus ir sukels sunkumų“, – aiškina žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir sako, jog kaip išeitį, kad jie pereitų į prekinę gamybą, siūlys imti paramą techniką gaminti pašarams.
Visgi, šiokie tokie ribojimai „sofos ūkininkams“ bus. Nuo ateinančių metų jie nebegaus pigesnio žymėto dyzelino. Buvo skiriama 12 litrų hektarui.
Žemės ūkio ministerijos komentaras
ES reglamente yra labai aiškiai nustatyta, kad žemės ūkio veikla apima ne tik žemės ūkio produkcijos gamybą, bet ir žemės ūkio naudmenų palaikymą geros agrarinės būklės, nevykdant joje žemės ūkio gamybos veiklos. Taigi skirti ES tiesiogines išmokas tik pareiškėjams, vykdantiems realią žemės ūkio gamybos veiklą, nepažeidžiant ES teisės nėra galimybių.
Lietuvoje aktyvia žemės ūkio veikla neužsiimančių žemės ūkio subjektų valdomų plotų nėra daug – 2,29 proc. nuo bendro deklaruojamo ploto.
Dėl šios priežasties yra įgyvendinamos papildomos priemonės kovoje su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“:
Žemės dirbimo reikalavimas. Nuo 2017 m. NMA atrinktiems rizikos kriterijus atitinkantiems pareiškėjams reikia pagrįsti žemės dirbimo faktą. Tai galima padaryti trimis būdais – turint registruotų gyvulių, turint registruotos žemės ūkio technikos arba įrodant produkcijos pardavimo faktą;
Kadangi didžioji dalis pievų be gyvulių yra deklaruojamos tuose regionuose, kurie patenka į mažiau palankias ūkininkauti vietoves (MPUV) teritorijas, nuo 2018 m. MPUV išmoka yra susieta su gyvuliais, t. y. ūkininkai, kurie deklaruoja pievas (ganyklas), privalo turėti bent 0,25 sąlyginio gyvulio/ha, kitaip parama nėra mokama.
Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo keitimo projektas, pagal kurį lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos nebus skiriamos už pievas, kuriose nevykdoma jokia žemės ūkio veikla;
Šienavimo reikalavimas; žemės valdymo dokumentų teikimas NMA pareikalavus; KPP investicinės paramos prioritetų suteikimas tik realiai ūkininkaujantiems žemdirbiams;
NMA taikomi papildomi rizikos kriterijai, kurių pagalba siekiama identifikuoti piktnaudžiaujančius pareiškėjus:
2016-2019 m. laukai, kuriuose buvo nustatyti nešienauti arba netinkami paramai plotai;
2020 m. deklaruoti laukai, kurie nustatyti kaip nešienauti remiantis palydoviniais vaizdais;
2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip ariama žemė arba sodas, nors remiantis palydoviniais vaizdais nustatyta pieva;
2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip pieva, nors reali žemėnauda yra sodai-uogynai.