Galvijai – karininkams suvalgyti?
Tauragės r. Šikšnių kaimo ūkininkas Robertas Plauška šauktinių sąraše įrašytas 71 numeriu, tad vos paskelbus pretendentus tarnauti kariuomenėje iškart gavo ir šaukimą prisistatyti į Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Tauragės Karo prievolės ir komplektavimo poskyrį. Nurodytos datos R. Plauška nelaukė – tą pačią dieną važiavo Tauragėn, tačiau tuo, ką išgirdo, neapsidžiaugė.
Poskyrio darbuotojai jam patarė rašyti prašymą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadui dėl tarnybos atidėjimo ir pridėti motyvus pagrindžiančius dokumentus. Šią savaitę Robertas metė darbus, apibėgo visas įstaigas ir surinko visus įsipareigojimus pagrindžiančias pažymas, tačiau nelabai tiki, kad jos išgelbės dar tik ant kojų atsistojusį jo ūkį.
„Neturiu šeimos, neauginu vaikų, nesu vienintelis maitintojas, bet man išvykus tarnauti mano ūkis sužlugtų. Aštuoniasdešimties galvijų bandos devyniems mėnesiams svetimam žmogui nepaliksi, o tėvai prižiūrėti mano ūkį atsisako – savo turi, aš dar ir jiems padėdavau“, - „ŪP“ pasakojo sunerimęs Robertas.
Nuo devyniolikos metų ūkininkaujantis jaunuolis dabar valdo per 70 ha žemės, augina mėsinių galvijų bandą. Karo prievolės ir komplektavimo poskyrio darbuotojų paklausęs, kur jam padėti gyvulius, sukėlė juoko bangą. „Sako, vežkis, karininkai suvalgys. Gali juoktis iš tokio pokšto, bet man nejuokinga. Tiek pastangų įdėta kuriant ūkį, ir viskas gali tuoj pat sužlugti“, – tikina R. Plauška.
2013 m. Robertas gavo paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, tad savaime aišku, kad penkerius metus įsipareigojo vykdyti žemės ūkio veiklą. Pirkdamas traktorių, ėmė paskolą, pernai prireikė šienapjovės – vėl ėjo į banką. Grąžinti skolas ir mokėti palūkanas jam reikės iki 2019 m.
Bet ir tai dar ne viskas. Pradedančiam ūkininkui reikia mėšlo tvarkymo, žemės dirbimo technikos, todėl paskelbus apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą, R. Plauška nusprendė investuoti į žemės ūkio valdas. Pirmąjį įnašą – 1,2 tūkst. Eur už paraiškos parengimą jau įmokėjo, dar 3,6 tūkst. eurų turės įmokėti, tačiau dabar jaunasis ūkininkas jau abejoja, ar tos paraiškos iš viso jam reikės.
„Tarnybos kariuomenėje aš nebijau. Brolis buvo savanoris, mačiau, kad jam patinka. Jei ūkio neturėčiau – ir aš eičiau tarnauti. Bet dabar į vengiančius tarnybos visi žiūri kaip į tėvynės priešus. Kariuomenės vadams mano ūkio ateitis, manau, tikrai nerūpi, tad jei nustatys, kad tarnybai tinku – abejoju, ar kam nors bus įdomūs mano surinkti popieriai“, – nerimauja R. Plauška.
Vaikinui baisu, kad, prireikus Europos Sąjungai grąžinti jam skirtą paramą, ūkis bankrutuotų. Tokiu atveju kažin ar ryžtųsi jį kurti iš naujo. „Matyt, kad ne – važiuočiau pas brolį į Norvegiją. Juk Lietuvai dirbančių žmonių nereikia“, – neslepia apmaudo Robertas.
Tėvai įsipareigojimų neperims
Nepalanki aplinkybė gali būti jau tai, kad R. Plauška gyvena su tėvais. Nors jis turi savo ūkį, daugeliui atrodo, kad tokie jaunuoliai ūkininkauja tik „ant popierių“, o iš tiesų dirba tėvai.
Irena ir Zigmas Plauškos sutinka, kad tokių atvejų, ypač augalininkystės ūkiuose, yra nemažai, tačiau jų jaunėlis Robertas tėvų pagalbos neprašo.
„Atvirkščiai, tai jis mums padeda. Mėsiniai galvijai man kelia siaubą, kai buliai išeina iš aptvarų, lekiu slėptis, tad jo ūkio prižiūrėti tikrai nepasiliksiu. Ir vyras dviems ūkiams prižiūrėti sveikatos neturi. Jei būtume žinoję, kad gali taip atsitikti, tikrai nebūtume leidę Robertui didinti bandos. Man užtenka savo gyvulių, nes taip pat turiu per 80 galvijų, iš jų 45 melžiamas karves“, – nuo „ŪP“ neslėpė I. Plauškienė.
Robertas ir neprašo tėvų prižiūrėti ūkį. Vaikinas supranta, kad pašerti gyvulius nereiškia perimti įsipareigojimų, o gaudamas paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui jis pasižadėjo vykdyti žemės ūkio veiklą. „Kariuomenė tikrai nėra žemės ūkio veikla, todėl išeidamas tarnauti pažeisčiau anksčiau prisiimtus įsipareigojimus“, – įsitikinęs. R. Plauška.
Pasak Roberto, jis nėra vienintelis į Lietuvos kariuomenę pašauktas Tauragės ūkininkas – netoliese ūkininkaujantis draugas rugpjūtį taip pat turėtų išeiti tarnauti. O daugybė nieko neveikiančių, net darbo neturinčių aplinkinių kaimų vaikinų į šauktinių sąrašus nepateko ir tikrai nebus pakviesti išmokti valdyti ginklą.
Saugiklių užtenka?
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 22 tūkst. jaunesnių nei 40 metų ūkininkų. Manoma, kad gali ūkininkauti apie 7–10 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių, tačiau Karo prievolės įstatyme individualia tvarka atidėti tarnybą numatyta tik tiems jaunuoliams, kurie yra vieninteliai šeimos maitintojai ir turi du ar daugiau vaikų iki 14 metų.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko (KRK) pavaduotojas Bronius Pauža „ŪP“ priminė, kad komitetas šią problemą svarstė ir dėl šaukiamojo amžiaus ūkininkų buvo parengęs net kelis raštus.
„Tačiau mums buvo pasakyta, kad jokių papildomų saugiklių nereikia, nes kiekvieno jaunuolio situacija bus nagrinėjama individualiai. Visiems vienodų taisyklių negali būti, dabar daug kas yra pasiėmęs paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, bet patys nedirba – vaikštinėja Airijos, Anglijos bulvarais. Tokie ūkininkai, už kuriuos dirba tėvai, turi eiti tarnauti“, – mano Seimo narys B. Pauža.
Vis dėlto KRK pirmininko pavaduotojas sutiko, kad negalima leisti dėl šaukimo į kariuomenę sugriauti gyvulininkystės ūkį. „Jei tikrai atsiras tokių ūkininkų, kuriems dėl kariuomenės prireiks likviduoti ūkį, rasime būdų padėti“, – žadėjo KRK pirmininko pavaduotojas.
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento vyriausiasis specialistas Vainius Eiva „ŪP“ paaiškino, kad karo prievolė gali būti atidedama konkrečiam terminui arba iki pasikeis nurodytos aplinkybės.
„Tai gali būti ir atidėjimas visiems einamiesiems metams, jei karo prievolininkas įrodytų poreikį tokiam atidėjimui. Kitais metais būtų sudaromas naujas šaukiamųjų sąrašas ir tais metais būtų šaukiami tik tų metų šaukiamųjų sąrašo karo prievolininkai“, – tvirtina Krašto apsaugos ministerijos atstovas.
Pasak V. Eivos, atsižvelgdamas į komisijos, kurioje dirbs rinktinės, regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atstovai bei Lietuvos kariuomenės teisininkas, siūlymą, sprendimą dėl tarnybos atidėjimo priims rinktinės vadas.
Tokiems kaip R. Plauška belieka tikėtis, kad jo likimą sprendžiantys kariškiai bent jau paviršutiniškai supras, jog mėsinių galvijų banda devyniems mėnesiams be priežiūros likti negali, ir kad nei per pusmetį, nei per metus ūkininko „problemos“ neišsispręs.
Norinčiųjų dirbti mažėja
„Belieka neiti į kariuomenę – geriau tegul sodina mane į kalėjimą“, – tvirtina Robertas, pasiryžęs tėvynę nuo užpuolikų ginti ne šautuvu, o ūkininko šake.
Daugiau kaip 20 metų nederlingose Žygaičių krašto žemėse ūkininkaujantys vaikino tėvai Zigmas ir Irena Plauškai stebisi, kad Seime įstatymus priimantys politikai apie paprastus žmones negalvoja.
„Vien mūsų apylinkėse yra kelios dešimtys stambių pienininkystės ūkių, ne vienas ūkininkas turi ir mėsinių galvijų, tačiau valstybė kažkodėl mus visą laiką stengiasi nuvyti nuo žemės. Palikę gyvulius daugiau kaip metus kovojome prieš užmačias šiame krašte ieškoti skalūnų dujų ir naftos, mūsų žemes norėjo užimti vėjo jėgainių statytojai, dabar jaunimui siūloma žaisti karą. Su kuo mes kariausime? Valstybė turėtų džiaugtis, kad jauni žmonės dar nori dirbti“, – įsitikinusi ūkininkė I. Plauškienė.
Anot Irenos, karą žaisti turėtų eiti ne dirbantys, o pakampėmis bimbinėjantys ir pašalpas gaunantys jaunuoliai. Ūkininkei gaila vaikinų, kurie jau šiemet dėl kariuomenės neteks darbo vietų, o grįžę vėl turės iš naujo kabintis į gyvenimą.
Vyriausiasis Plauškų sūnus Vaidas jau daug metų dirba Norvegijoje. Ūkininkai nenorėtų, kad ir jų jaunėlis, kaime vadinamas darbštumo pavyzdžiu, išvyktų gyventi ir dirbti į užsienį.