Specialistai, kurių trūksta rajonuose: be 1 tūkst. eurų neina kalbėtis

Lietuvos žemės ūkio specialistai vienbalsiai tvirtina, kad jiems stinga specialistų. Vienais paklausiausių yra gydytojai veterinarai, tačiau bėda ta, kad mokslus vos baigusiems specialistams nėra kaip įsitvirtinti kaime.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis dėsto, kad asociacija kasmet atlieka narių apklausą, ir aiškinasi, kokių kvalifikuotų darbuotojų trūksta stambesniems ūkininkams.

„Daugiau nei pusė atsako, kad kvalifikuotų darbuotojų stinga. Dažniausiai pasigendama aukštos kvalifikacijos mechanizatorių, melžėjų, galinčių dirbti su automatizuotais įrenginiais, ir veterinarijos gydytojų, kurių pasigenda bene trečdalis bendrovių“, - komentavo jis.

Paklaustas apie darbuotojams mokamus atlyginimus, J. Kraujelis dėsto, kad aišku viena: nemokėsi atlyginimo – geresnio specialisto neprisikviesi.

„Vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia 724-869 eurų (2,5-3 tūkst. litų), tai 2014-ųjų vidurkis. Dabar, nors pajamos kiek pakrito, visi žino, kad jei nemokėsi – specialisto veterinaro neišsaugosi“, - pasakojo J. Kraujelis.

Anot jo, visgi apklausos rodo, kad asociacijos nariai gyvenimo sąlygomis kaime yra labiau patenkinti: 36 proc. nurodo, kad sąlygos gerėja, 40 proc. - nesikeičia, likusiems – blogėja.

Nešvarus darbas - nepatrauklus

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Vidmantas Bižokas konstatuoja, kur veterinarų trūksta labiausiai.

„Trūksta veterinarų, kurie dirbtų privačiame sektoriuje pas ūkininkus su stambiais gyvuliais. Bet jauniems, mokslus baigusiems veterinarijos gydytojams yra sunku įsitvirtinti, jeigu žmogus neturi savo namų ir atliekamų pinigų. O visko reikia: pirkti transportą, steigti įmonę, įsigyti įrankių ir vaistų, be to, patirties ir klientų dar nėra“, - kalbėjo V. Bižokas.

Pasak jo, dabar su stambiais gyvuliais dirbančių veterinarų amžiaus vidurkis siekia 53-56 metus.

„Yra rajonų ir apskričių, kur neatėjo nei vienas bendrosios praktikos veterinaras dirbti, nes ką tik mokslus baigęs žmogus negali ateiti dirbti ir konkuruoti su ūkininkus jau aptarnaujančiais specialistais. Be to, kaime yra vienas gyvenimo lygis, mieste – kitas, o veterinariją baigia nemažai merginų, kurios nelabai nori dirbti su stambiais gyvuliais, joms įdomesnės yra laboratorijos ir valstybinės institucijos, smulkių gyvūnų klinikos. Gydyti didelius gyvulius nėra švarus darbas, ko gero, ir tai turi įtakos“, - mano V. Bižokas.

Pašnekovas dėsto, kad yra ieškoma būdų, kaip padėti jauniems specialistams atvykti gyventi ir dirbti į rajoną, sukurti skatinimo mechanizmą.

Užsienis įdomiau nei kaimas

Bėda, pasak J. Kraujelio, yra ir ta, kad jauni žmonės retai nori įsikurti kaime.

„Jie susituokia, atsiranda vaikai, o kur paskui tiems vaikučiams dėtis, kur juos vežioti į darželį, mokyklą? Pačiam teko susidurti su tokiu atveju: veterinarijos gydytojui siūlo ir gerą algą, ir sąlygas, bet jis važinėja vos ne po 50 km pirmyn atgal, nes apsigyveno ten, kur yra darželis ir mokykla“, - sako jis.

Pašnekovas pasakoja, kad yra atvejų, kai žemės ūkio bendrovės pastatė ar rekonstravo namus, kad pasikvietusios jauną žmogų jam galėtų pasiūlyti gyvenamąją vietą, bet ir to ne visada pakanka.

„Aišku, į koncertus ir kitur galima nuvažiuoti, bet jaunimas nori ir pramogų. Taigi, turi dar praeiti nemažai laiko, kol bus persiorientuota į jaunimą, dėl to pirmiausiai jauni specialistai žiūri, ar gali įsidarbinti muitinėse, veterinarinėje tarnyboje“, - svarsto J. Kraujelis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei profesorius Antanas Sederevičius pasakoja, kad nemažai baigusiųjų veterinariją išvyksta dirbti į užsienį.

„Paruošimas yra neblogas, nes išvykstančiųjų nemažai: naujai paruošti veterinarijos gydytojai nenueina dirbti į rajonus, kur yra laisvų darbo vietų. Žinome, kad mūsų studentų yra išvykusių dirbti į Jungtinę Karalystę, Suomiją, Vokietiją, Izraelį“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, susidomėjimas veterinarija pastaraisiais metais nėra sumažėjęs, nes studentai ateina dirbti su vis aukštesniais balais, o tai rodo, kad absolventų susidomėjimas yra didesnis ir konkurencija – nemaža.

DELFI skelbė interviu su profesionalus gyvulių sėklintoju iš Žemaitijos: vyro pasakojimu, dirbant tokį darbą vidutiniškai galima uždirbti 3000-5000 litų (867 – 1448 eurų).

Kas uždirba daugiausiai

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias algas (daugiau nei 2 500 eurų) uždirbančių žmonių daugiausia didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse. Tokių darbuotojų nėra daug: 2013 m. statistikai jų suskaičiavo kelis tūkstančius.

Pagal veiklos sritis, 2014 m. III ketv. duomenimis, po daugiau nei 1 000 eurų vidutiniškai uždirba chemikalų ir chemijos pramonės, vaistų ir farmacijos, elektros gamybos ir perdavimo, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, piniginio tarpininkavimo, lėšų pensijoms kaupimo ne „Sodroje“, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios srities specialistai.

2013 m. Lietuvoje daugiausia visą darbo laiką dirbusių darbuotojų ir gavusių minimalų darbo užmokestį buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (25,2 tūkst.), apdirbamosios gamybos (16,7 tūkst.) ir švietimo (14,3 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 300 eurų su mokesčiais, juos atskaičius yra apie 252 eurus.