Augina tūkstančius sraigių
Strėvos upės pakrantėje įsikūręs „Aspersa“ ūkis – sraigių vasaros stovykla, nes ištisus metus šiems gyvūnėliams sukuriami vasariški orai, šypsosi ūkininkai. Šis ūkio pavadinimas reiškia sraigių, kurios čia auginamos, veislę. Jos atkeliavo iš Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos.
Lietuvos gamtoje dažnai sutinkamos vynuoginės sraigės, tačiau jų auginimas – gerokai ilgesnis, trunka apie 3–4 metus. O štai Kaišiadorių rajono ūkyje Aspersa sraigės paprastai užauga per 4 mėnesius.
„Viską pradedame nuo vasario pabaigos. Patalpose, kuriose sudarome vasaros klimatą, paleidžiame apie 20 tūkst. sraigių. Jos susiporuoja, po to į žemę, dėžutėse, padeda ikriukus, juos nešame į inkubatorių. Kai išsirita sraigiukai, šiltnamis tampa vaikų lopšeliu-darželiu. Paskui jie keliauja į mokyklėlę – laukus ir aptvarus. Taip iki rugsėjo pabaigos-spalio pradžios užauga mūsų sraigės“, – žaismingai pasakoja ūkio šeimininkas E. Vaičius.
„Jas visas susirenkame ir vežame į sandėlius, kur jos miega žiemos miegu. Per metus užauginame apie 8 tonas sraigių. Turime ir savo cechą, kuriame gaminame galutinį produktą – kiautukuose valgymui paruoštos sraiges su sviestu ir žalumynais“, – prideda jis.
Kaip sraigės paruošiamos valgymui
Pašnekovas papasakojo, kaip sraigės apdorojamos ir paruošiamos pardavimui ir valgymui.
„Kai rudenį surenkame sraiges į dėžes, penkias dienas jas intensyviai laistome ir neduodame maisto. Supakuojame į maišelius ir siunčiame į sandėlius miegoti, iš jų miegančių gaminame produktą.
Kai gaminame, į aukštos temperatūros puodą įdedame maišelį su 5–7 kg sraigių, per kelias minutes jos žūva. Tada kabliukais iš kiautų jas išimame, atskiriame mėsytę nuo žarnyno, jį išmetame. O mėsytę verdame du kartus: vieną kartą išverdame, nuplauname, antrą kartą verdame su prieskoniais.
Išplauname kiautus, dedame jas atgal, užtepame sviesto su žalumynais“, – kaip atrodo galutinio produkto, kurį tiekia restoranams ir krautuvėlėms, gamyba, pasakoja ūkininkas. Restoranuose gaunamą patiekalą belieka tik pašildyti.
Visa produkcija, jo teigimu, parduodama Lietuvoje. Pagrindiniai šeimos verslo klientai – gurmaniški restoranai, pavyzdžiui, „Brussels and mussels“, ir krautuvėlės, tokios kaip „Šiaurės Jūra“, „Vynopolis“ ir kt.
Iš 120 sraigių ūkių liko tik vienetai
Anot pašnekovo, Lietuvoje sraigių ūkiai beveik išnykę, „Aspersa“ – bene vienintelis ūkis, kuris sraiges augina dideliais kiekiais ir paverčia jas į galutinį produktą.
„Dar yra keli ūkiai, kurie sraiges augina žaliavai. Tai papildomas pajamų šaltinis, ne pagrindinė jų veikla. Vienas ūkis Lietuvoje augina žymiai mažiau, iki pusės tonos sraigių. O savo gamybą Lietuvoje turime vieninteliai“, – pažymi verslininkas.
E. Vaičius prisimena, kad prieš 8-erius metus Lietuvoje buvo kilęs sraigių auginimo bumas. 2014 m. šalyje veikė apie 120 sraigių ūkių. Tačiau dabar belikę vienetai.
„Tai – rimtas verslas. Jau vien pati sraigė yra nišinis produktas, o mes esame niša nišoje, nes auginame kitokią veislę nei kiti. Jos greičiau užauga, mėsytė – minkštesnė, bet ji automatiškai brangesnė, nes čia rankų darbas, papildomai reikia miltų, pašarų“, – pasakoja ūkininkas.
Spjovė į samdomą darbą
Šeima sraiges pradėjo auginti bene pirmieji Lietuvoje dar 2012 m. O dar prieš tai sutuoktiniai dirbo inžinerijos ir baldų pramonės srityje: žmona Daiva – rūbų technologė, o vyras – statybos inžinierius, daug metų dirbęs baldų pramonėje gamybos ir įmonės vadovu.
„Vieną rytą atsikėliau ir supykau ant viso samdomo pasaulio. Dirbau vienoje įmonėje, kuri bendradarbiavo su „Ikea“, gamybos vadovu ir turėjau kontraktą – gaudavau savo algą ir ketvirtinius bonusus, skaičiuojamus nuo įmonės rezultatų.
Kai tik atėjau dirbti, įmonės mėnesio apyvarta siekė 100 tūkst. litų, po pusantrų metų, kai išeidinėjau, mėnesio apyvarta jau buvo pasiekusi 2,5 mln. litų. Taigi per pusantrų metų apyvarta pakilo apie 25 kartus. Taip dėl savo bonusų tapau įmonei per brangus. Per mano atostogas mane pakeitė kitu vadovu. Išėjau ir sau pasakiau, kad samdomu darbuotoju daugiau niekur nedirbsiu.
Tada prasidėjo paieška. Svarsčiau kurti savo baldų įmonę, ką dabar tikrai daryčiau. Bet čia turėjome 4 hektarus žemės, tad kilo mintis sukurti kažką kitokio, užsiauginti ką nors netradiciško. Taip išsikėlėme sau gerą iššūkį“, – prisimena E. Vaičius.
Viską mesti norėjo kelis kartus
„Dabar tikrai nekartočiau, nes pinigus galima tikrai ir lengviau uždirbti, – pripažįsta jis. – Gal 5–7 kartus žmona norėjo mesti verslą, o aš jai neleidau. Buvau supykęs ant savęs – kiek galiu kitiems padaryti, ar negaliu sau to paties?“
Šeimos išsikeltas tikslas buvo pragyventi iš šios veiklos. Tačiau pirmaisiais metais niekaip nesisekė.
„Kai tik pradėjome, nieko neužsiauginome. Vėliau susidūrėme su problema, kad nėra kam jų parduoti. Pradėjome domėtis, kaip Prancūzijoje dirba sraigių ūkiai. Jų ten nėra labai daug, dirba po kelis dešimtmečius, kažkaip išgyvena, vadinasi, galima pragyventi ir mums.
Prancūzijoje beveik visi ūkiai – iki 10 ha, kaip ir mes augina apie 10 tonų sraigių. Su ūkiu susitvarko viena šeima, ir visi turi savo gamybos cechą, gamina savo produktą ir savo regione dirba su gurmaniškomis krautuvėlėmis ir restoranais, o regiono vietiniai gyventojai atvažiuoja patys nusipirkt sraigių.
Mes nusprendėme sekti prancūzų pavyzdžiu. 2014 m. pasistatėme savo gamybos cechą, kai Lietuvoje jau buvo 120 sraigių ūkių, bet mes sau pasakėme – Lietuva bus mūsų regionas. Taip šiandien ir yra, o jau tų ūkių nebėra, nes mes pasukome kitu keliu, įgyvendinome kitokį verslo modelį“, – pasakoja ūkininkas.
Kiek galima užsidirbti?
Pasak pašnekovo, norint laisvai išgyventi iš sraigių auginimo veiklos, jau turint patalpas, dar reikėtų apie 150–200 tūkst. eurų pradinių investicijų.
„Pradžioje, jei norite užsiauginti bent 2 tonas sraigių, reikia laistymo sistemos, šiltnamio, patalpų ritinimui, tai be 50 tūkst. eurų neišsisuksi.
O dar kur skydai ir lentos aptvaruose, kur sraigės auginamos, reikia per 30 kubų medienos, po kurio laiko ji pūva, reikia keisti. Sandėlyje, kur sraigės miega, palaikoma temperatūra, drėgmė. Dar ir gamybos cechas. Visa tai – didžiulės investicijos“, – vardija E. Vaičius.
Užauginus 2 tonas sraigių, pasak verslininko, geriausiu atveju pavyks užsidirbti 2 tūkst. eurų: „Užsiauginai dvi tonas sraigių, pardavei jas kaip žaliavą, gausi daugiausiai 4 tūkst. eurų. Dar pašarai kainuoja apie porą tūkstančių eurų.“
Sraigių žaliavos supirkimo kaina – apie 2 eurai už kilogramą.
„Norint užauginti dvi tonas sraigių, jos suvalgo apie tris tonas pašarų. O pašarų kainos žinote, kaip auga. Šiemet už pašarus mokėjome jau 30 proc. daugiau nei pernai, apie kitus metus bijau pagalvoti. Taigi iš užauginto kilogramo sraigių lieka daugiausiai 1 euras. Kad šeima galėtų iš šios veiklos išgyventi, sraiges reikia auginti dideliais kiekiais, tarkime, 30 tonų, ir vėliau parduoti kaip žaliavą“, – aiškina sraigių augintojas.
Šiandien Vaičių šeima iš sraigių ūkio gali laisvai pragyventi, kitų veiklų ir pajamų neturi.