Pradėjo nuo augalininkystės
Vilniaus rajone esančiame Barbiškių kaime fermą įkūręs Aleksandras Skliaras tikina, kad šis šeimos verslas yra išskirtinis. Jis teigia, kad ūkininkavimą pradėjo nuo augalininkystės, kai pradėjo dirbti atiduotą uošvių žemę, o tik vėliau išgirdo apie stručių auginimą ir ėmė juo domėtis.
„Pradėjau stručių verslą, nes man jis patiko, susitikau labai gerų verslo partnerių Švedijoje, Danijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Kai ėmiausi šios veiklos, atsirado nemažai klientų, daugiausia iš užsienio. Iš pradžių su dukra apvažiavome visą Europą, apžiūrėjome fermas, kuriose auginami stručiai. Surinkome daug informacijos ir apsvarstę viską įkūrėme šį ūkį. Pradžioje auginome tik 7 stručius, o žemės tuo metu turėjome 15-18 hektarų“, – pasakoja įmonės „Baltic Straus“ vadovas.
Nereiklus paukštis
Anot ūkininko, stručių auginimas nėra sudėtingas ir jokių didesnių iššūkių nekyla. Jis tikina, kad ūkio įkūrimui labai padėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius.
„Klausiau jų, kaip reikėtų su šiuo verslu tvarkytis, kad nekiltų nesklandumų ir viskas būtų padaryta gerai. Dažnai atvykdavo inspektoriai, kurie tikrino ūkį ir dar dabar duoda patarimų, ką galima padaryti geriau. Mano ūkis turi veislininkystės statusą, nes norint eksportuoti produkciją, viskas turi būti padaryta kaip reikia“, – pabrėžia jis.
Stručiai nėra lepūs
„Stručiai nėra lepūs, jie atlaiko 20 laipsnių žemiau nulio temperatūrą. Reikia turėti patalpą jiems laikyti, geriausia jei ji yra nešildoma. Būtina ir aptverti, padaryti voljerus, kad jie nepabėgtų. Stručiai turi labai stiprią imuninę sistemą, paukščių gripas ir daugelis kitų ligų jų neveikia“, – auginimo specifika dalijasi A. Skliaras.
A. Skliaras pardavinėja ne tik stručių kiaušinius, bet ir mažus jų jauniklius, plunksnas, mėsą, odą ir taukus. Pasak jo, stručių mėsos poreikis užsienio šalyse smarkiai auga, bet paklausiausia preke vis tik išlieka kiaušiniai, kurių prieš Vėlykas visada neužtenka.
„Nemažai parduodame ir plunksnų, o strutiena kol kas prekiaujame tik pagal užsakymus. Mūsų ūkyje paukščiai yra veisliniai ir mėsos turime mėsos tik tada, kai būna priverstinis skerdimasi“, – tikina jis.
Prekybos ir kainų skirtumai
Pasak A. Skliaro, prekyba užsienyje ir Lietuvoje beveik nesiskiria, tačiau jis tikina, kad Lietuvoje prekiauti yra truputį geriau ir paprasčiau.
„Čia lengviau pristatyti kiaušinius ir pardavinėti juos. Kalbant apie kainų skirtumus, kai parduodame stručių jauniklius Rusijoje, jų kaina yra didesnė, bet ir reikalavimai šioje šalyje didesni. Lietuvoje stručių kiaušinių kaina nekinta jau beveik 20 metų, vieno maistinio kiaušinio kaina siekia 30 eurų.
Lietuvoje yra nemažai nederlingų žemių, kurios stručiams yra reikalingos. Manyčiau, kad stručių auginimas būtų puikus variantas kaip išnaudoti šią nederlingą žemę“, – kainų kitimą ir perspektyvas Lietuvoje apžvelgia jis.
Stručių augintojas šiuo metu turi porą ūkių ir juose laiko apie 200-250 paukščių, o prie šeimos verslo prisideda ir giminaičiai. A. Skliaras tikina, kad ateityje planuoja plėstis kadangi turi užsakymų mėsai.
„Čia buvo atvykę specialistai patikrinti ar laikausi nurodymų laikyti paukščius uždarytus dėl paukščių gripo. Visų nurodymų ir saugumo reikalavimų yra laikomasi. Stručiams reikia pabėgioti, tad išleidžiu valandai ir vėl uždarau. Jeigu jie visą dieną stovės vienoje vietoje, nukentės jų raumenys, sutriks jų sveikata. Nuolat stebiu, kad nebūtų atskridusių žąsų ar ančių”, – pabrėžia jis.