Ateityje norėtų įkurti hipoterapijos centrą
Prienuose asociacija „Mes kitaip“ siūlo įvairias pramogas: jojimą žirgais, fotosesijas, ekskursijas, organizuoja varžybas. Maža to, čia dažnai atvyksta žmonių su negalia, mat žirgų terapija, arba kitaip hipoterapija, juos gydo.
„Šią vasarą turėjau 6-erių metų vaiką, kuris beveik nekalba. Iš pradžių pamatęs arklį, jam buvo neįdomu, bet po 2–3 užsiėmimų jis geriau pradėjo jaustis, atsipalaidavo. Tuo momentu pagerėjimas – ryškus“, – kaip bendravimas su žirgais gydo, pasakoja mergina.
„Prancūzijoje yra žirgų, kurie vežami į ligonių palatas: pacientai juos glosto, koridoriais joja, net į paskutinę kelionę juos veda su žirgu. Labai jautru ir gražu. Lietuvoje gal po 50 metų įvyks perversmas, bet labai abejoju“, – sako Lijana.
Šiuo metu savo veiklos mergina dar nevadina verslu. „Greičiau tai – hobis. Iš to didelių pinigėlių neuždirbame. Iš visų veiklų žirgai užsidirba sau išlaikymą“, – neslepia ji, tačiau priduria, kad ateityje mylimą veiklą norėtų paversti verslu.
„Lietuvoje yra nedaug hipoterapijos centrų, todėl žmonėms iš kaimo ir apylinkių – pakankamai toli važiuoti. Tokios paslaugos nemažai kainuoja, iš Prienų važiuoti į Kurtuvėnus ar Šiaulius – toli.
Prienuose norėčiau vykdyti savo veiklą: galbūt su vaikučiais, kurie turi raidos sutrikimų. Šią vasarą turėjau du. Tai buvo mano pačios iniciatyva, buvo įdomu, koks yra žirgų poveikis. Visi žinome, kad žirgai ramina, vaikai pradeda geriau šnekėti ir t. t.“, – pasakoja mergina.
Paklausta, ar nuolatos esanti žirgų apsupty pati yra rami, pripažįsta, kad visko pasitaiko. „Kartais pasipykstame su jais. Su gyvūnais nėra taip paprasta, bet dažniausiai sutariame draugiškai. Manau, kad esu pakankamai rami“, – juokiasi ji.
Brangus malonumas
Lijana nuo antros klasės pradėjo sportuoti su žirgais, o pirmąjį savo žirgą ji gavo dovanų 10 gimtadienio proga. Tuo metu ji su mama dar gyveno bute, o gyvūną laikė žirgyne. Tačiau daugėjant žirgų, tapo per brangu juos čia laikyti, mat žirgyne per mėnesį dviejų arklių laikymas ir priežiūra gali atsieiti apie 500-600 eurų. Todėl juodvi persikėlė gyventi į sodybą ir įkūrė klubą „Mes kitaip“.
„Jeigu ne mama, nieko ir nebūtų. Maža mergaitė svajoja apie žirgus ir padaryti kažką daug. Manau, kad daugelis tėvų pasakytų: „Apsiramink, eik šokti, ir viskas.“ Tačiau mama labai daug dėl manęs stengėsi, ji – tas žmogus, dėl kurio viskas ir vyksta, įdeda daug darbo ir manimi tiki. Visi aplinkiniai sako, kad man labai pasisekė su mama“, – šypsosi Lijana.
Pašnekovė pasakoja, kad auginti arklius – brangus malonumas, mat jų priežiūra daug kainuoja: „Kanopos, šiaudai, šienas, jie daug suvalgo, todėl pakankamai brangu išlaikyti arklį. Laikyti namuose – daug pigiau, apie 70 eurų per mėnesį, nes pats viską darai: valai, išvedi, o žirgyne – nuo 200 Eur.“
Užsiimti žirgų sportu taip pat nėra pigu, tačiau tikina, kad norint dalyvauti varžybose, klube reikia susimokėti tik simboliškai už save, žirgą ir inventorių. „Dviračiu pasivažinėti pigiau, nei arkliu pajodinėti“, – pripažįsta ji.
Žmonėms žirgai – kaip daiktai, atsibosta
„Kol vieni taupo pinigus automobiliui ar kokiam kitam daiktui, tai jūs taupote žirgams?“ – klausiu Lijanos. Besijuokdama mergina atsako, kad ir taip užtenka dviejų arklių, tad šiuo metu ji taupo automobiliui.
Tiesa, Lijana su mama taip pat parduoda žirgus: nusipirkusios, juos sutvarko, paruošia jojimui ir parduoda. Šiuo metu vienas iš Lijanos augintinių juodas žemaitukas Koralas taip pat ieško naujų šeimininkų, mat visus arklius, kaip pripažįsta Lijana, išlaikyti sunku.
Kiekvienas merginos gyvūnas čia turi savo istoriją. Štai 7-erių poniukas Tomis buvo itin nemylimas ir neprižiūrėtas, tad šeimininkai jį vežė užmigdyti.
„Nusibodo, tapo nereikalingas. Daugeliui žmonių gyvūnai – kaip daiktai. Šių dienų situacija gerai parodo, kaip žmonės elgiasi su šunimis ir katėmis. Su žirgais situacija – dar blogesnė. Šuniuką iš gatvės priglausti yra paprasčiau nei žirgą.
Mes glaudžiai bendraujame su veterinarais, jo buvo labai gaila. Nors veterinarijoje jo niekas nebūtų užmigdę, Tomis būtų likęs Kauno akademijoje studentams mokytis anatomiją. Bet dabar gyvena pas mus – nieko neveikia, tik obuolius valgo ir džiaugiasi gyvenimu“, – pasakoja mergina.
O kiek kainuoja arklys? „Jei nori tiesiog joti po pievas, galima pirkti vyresnį – apie 14 metų, savo karjerą jau pabaigusį žirgą. Tokį galima įsigyti už 1,5 tūkst. Eur. Bet jeigu norima dalyvauti varžybose ir siekti didelių sportinių rezultatų, tai kainos prasideda nuo 3 tūkst. Eur“, – atsako ji.
„Mes kitaip“ organizuoja jojimo varžybas. Iš pradžių pradėjo savo aikštelėje, tačiau išsiplėtė tiek, kad susirenka daugiau kaip 200 dalyvių, tad savo kieme sutalpinti visus arklius tapo sunku. Kartą arba du per metus klubas dideles varžybas organizuoja Veiverių žirgyne.
Vasarą šeima aktyviai teikia pramogas su žirgais, o šaltuoju sezonu kartu su mama Lijana užsiima kitais darbais. Žiemą, kaip pasakoja, arklius išlaiko iš savo pinigėlių.
Savo gyvenimą įsivaizduoja tik Prienuose
Veikli mergina Kauno kolegijoje studijuoja kineziterapiją, be viso to, dar ji yra karate trenerė – keturias dienas per savaitę vaikams veda užsiėmimus.
Nors savo gyvenimo Lijana neįsivaizduoja niekur kitur, tik Prienų rajone, ji pripažįsta, kad čia trūksta aktyvių veiklų jaunimui. Norėdami veiklų ar pasilinksminti draugų grupelė traukia į Kauną, iki kurio esą trunka važiuoti – vos už 20 minučių. Tiesa, kartais pramogas tenka aukoti dėl savo gyvūnų. „Grįžtu vakare, visi kažkur važiuoja, o man dar reikia arklius sutvarkyti. Būna draugai laukia, o aš dar arklius turi išvesti, pajodinėti“, – juokiasi ji.
Paklausta, ar iš savo veiklų ji gali laisvai pragyventi kaime, Lijana atsako, kad viskas priklauso nuo noro: „Kaime pragyvenimui užtenka, manyčiau, kad net daugiau nei mieste. Išvykti iš savo krašto neplanuoju, man čia labai patinka. Jei jaunas žmogus turi iniciatyvų ir noro, dar kas nors iš šono palaiko, viskas yra pasiekiama tiek Kaune, tiek Prienuose. Reikia rasti gyvenime savo vietą, aš tikiuosi, jau radau.“