Vienas iš klausimų, ar reikėtų siekti, kad mūsų šalies ūkininkai, kurie šiandien gauna 70 proc. vidutinių tiesioginių išmokų ir siekia, kad jos būtų suvienodintos su šalimis senbuvėmis, darbuotojams turėtų mokėti ir 70 proc. vidutinio europietiško atlyginimo, kuris, „Eurostat" duomenimis, 2014 m. siekė 2278 eurus.
Dauguma ekonominių sąlygų panašios. Produkcijos – pieno, mėsos, grūdų – kainos nustatomos tarptautinėse biržose. Pagal jas, išskaičiavus vietinius niuansus, panašiai mokama tiek Danijos, tiek Lenkijos ar Lietuvos ūkininkams.
Į klausimą, kodėl Lietuvoje mokami sąlyginai maži atlyginimai ir mūsiškiai važiuoja dirbti į užsienį, Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė atsakė, kad tiesiog užsienyje spaudimas darbdaviams yra didesnis ir jie priverčia darbdavius pasidalinti didesne pelno dalimi nei mūsiškiai.
„Lietuvoje sukuriama 70 proc. Europos vidurkio BVP, tačiau algos kur kas žemesnės nei ši riba. Tik kai rinkoje prasideda spaudimas ir trūksta žmonių, tada algos pradeda kilti“, – aiškina R. Melnikienė ir sako, kad tai ne ES, o mūsų vidinės ekonominės struktūros problema.
Įmonių pelningumas, vertinant absoliučiais skaičiais, didesnis nei ES vidurkis. Dabar trūksta darbuotojų, tačiau užsieniečių atvežimas būtų tik trumpalaikis sprendimas. Ateityje mūsų laukia sunkumai, kai šiuos žmones reikės integruoti.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, sako, kad maži atlyginimai Lietuvoje jau sukėlė krizę ir bent penkeriems metams į priekį užprogramavo problemas.
„Turėsime mokėti daugiau, nes išmokų dydis skaičiuojamas ir pagal atlyginimus. Jei taip nebus, išmokos mums mažės“, – aiškina ŽŪR pirmininkas.
Ministras Giedrius Surplys sako, kad ne viskas taip paprasta. Kiekvienas mūsų verslininkas pateiks daugybę argumentų, kodėl negali mokėti daugiau. Be to, mūsų žmonės turi kur kas mažesnes derybines galias nei vakariečiai.
R. Melnikienė sako, kad viena iš pagrindinių mūsų bėdų, kad mes į žmones žiūrime tik kaip į pigią darbo jėgą. Trūksta diskusijų ir sutarimo, kur mes einame ir kur norėtume nueiti.
„Lietuvoje ūkiai, skirtingai nuo Lenkijos ar Čekijos, yra pelningi, tačiau dalies – pačių smulkiausių – jų savininkų pajamos nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Jei tik savininkas ras kitą pajamų šaltinį, jis trauksis. Tai ūkiai iki 30 ha“, – sako R. Melnikienė ir priduria, kad mūsų tikslas leisti išlikti mažiesiems.
Pagal statistiką, paskutiniais metais iš žemės ūkio veiklos traukėsi ne pensininkai,. Sparčiausiai nykstanti grupė – 35–45 m. darbingo amžiau žmonių valdomi ūkiai. Iš kitos pusės, pas mus daug žemės nuomojama ir jei paramos modelis bus patrauklus, galbūt dalis jų iš naujo kurs ūkius.