Eksperimentą paskatino tai, kad į Vaidoto Marozo, safari.lt savininko automobilį, kuriame, kaip gamintojas nurodo, telpa 95 litrai dyzelino, subėgo 96, nors automobilis pats įriedėjo į degalinės teritoriją. Iš karto pranešame – mūsų eksperimentas pramoginis, nes nenaudojome profesionalių patikrai skirtų įrankių ir metodų. Eksperimento eigą ir rezultatus galite pamatyti videoreportaže. Išvadas kiekvienas gali padaryti pats.
Prieš tai tikrinome espreso kainas ir skonį prabangiose Vilniaus vietose. Eksperimento rezultatai čia.
Ekspertai sako, kad toks matavimas, kurį pasirinkome mes, tai pramoginis užsiėmimas ir pagal jį nieko negalima spręsti jau vien todėl, kad nuo sovietmečio pasikeitė degalų matavimo standartas. Dabar jie matuojami litrais, nebe kilogramais. Norint patikrinti, ar degalinės nesukčiauja reikia tinkamų metrologinių įrankių ir sąlygų. Mažiausia talpa, kurią naudoja profesionalai, dešimt litrų. Vertinama, kad „idealus“ degalų kiekis ir svoris litrais būna kai jų temperatūra 15 laipsnių.
„Degalai turi lyginamąjį svorį ir jis turėjo skirtis skirtingose degalinėse, nes litro svoris gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Dabar degalai apskaitomi matuojant litrais prie penkiolikos laipsnių temperatūros. Jei buvo pilama iš požeminės talpyklos ir degalai buvo atvežti neseniai, jie nebuvo sušilę ir, tikėtina, buvo penkiolikos laipsnių. Kitoje talpykloje degalai galbūt jau stovi savaitę ir litras svers kitaip, nes vasara ir jie bus sušilę. Šis eksperimentas netikslus“, – vertina Vidas Šukys, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.
Ekspertas sako, kad šie skirtumai gali būti gana dideli, nes jis pats važinėja su „Volvo“ automobiliu ir kartais jo bake telpa 70, kartais keliais litrais mažiau degalų. Tai priklauso nuo likučio bake.
Kitas niuansas – nė vienas gamintojas metrologiškai netikrina automobilių bakų ir tiesiog nurodoma orientacinė jų talpa. Be to, plastikinės talpos bėgant laikui linkusios plėstis. Šią savybę prieš keliolika metų naudojo kontrabandininkai, iš Rusijos ir Baltarusijos lengvųjų mašinų bakuose vežioję degalus. Plastikinius bakus garažuose „išpūsdavo“ bakus, jie reikšmingai padidėdavo.
Iš kitos pusės, negalima atmesti ir įrangos klaidos.
„Prisimenu atvejį, kai vienoje degalinėje „prapylėme“ tris tonas degalų, nors mūsų kompiuteriai rodė, kad viskas gerai. Degalinė tai pakankamai sudėtingas mechanizmas, kuriame yra daugiau įrangos nei talpykla ir žarna, per kurią į automobilio baką bėga degalai. Klientai pradėjo skųstis, kad į sunkvežimių bakus netelpa dyzelinas, nors mes savo sistemoje nieko nematėme“, – prisimena V. Šukys.
Kartais neatitikimais skundžiasi ūkininkai, kurie pila degalus į dideles plastikines talpas, kurias litrais sugradavo gamintojai. Tačiau tai tik informacinės žymos, nes plastikas keičia formą nuo to paties dyzelino svorio ir metrologinės vertės tokia talpa neturi.
Jis juokdamasis prisimena ir kitą „skandalą“. Klientai pradėjo skųstis, kad į 20 litrų kanistrus degalinėse netelpa 20 litrų degalų. Patikrinus paaiškėjo, jog gamykloje kažkas vogė metalą ir gamino mažesnes talpas, kurios vizualiai niekuo nesiskyrė nuo kitų.
Kalbant apie metrologines patikras, degalinės jas atlieka 1-4 kartus per metus.