Lietuviškų obuolių eksportuota itin mažai (Latvija, Estija) ir nors šie skaičiai kuklūs, Rusijos ekonominės sankcijos sukėlė nerimą tiek vaisių, tiek šiltnamių daržovių augintojams. Jie neabejoja, jog minėta kitų Europos Sąjungos šalių produkcija garantuotai užplūs vietinę rinką: padidėjus pasiūlai, kris ir supirkimo kainos.
Kaimynų produkcija visada buvo rakštis
Smarkios pavasario šalnos bei kamavę karščiai ir sausra gerokai sumažino sodų derlių: vaisiai nustojo augti, jie džiuvo ir krito žemėn. Tad šiemet tikimasi perpus mažesnio obuolių derliaus už pernykštį. Krituolius supirkti žadama pradėti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, nes vasarinių obuolių sulčių išeiga mažesnė, be to, dėl kokybės jie netinka sulčių koncentrato gamybai. Šį sezoną šalyje supirkėjų ir sodininkų lūkesčiai vargu ar sutaps, nes lenkai derliumi nesiskundžia, o užsidarius Rusijos rinkai, jiems nerūpės lietuviški krituoliai – užteks savų.
Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus Aloyzo Grygalio, šiuo metu už krituolius siūloma 15-17 ct/kg. Toks užmokestis nepadengs išlaidų renkantiesiems. Net 22-25 ct/kg neduoda jokio pelno sodininkams, tad vargu ar juos rinks apskritai.
„Esant dabartinei ekonominei situacijai, net ir nederliaus metais, vietinėje bei ES rinkoje obuolių netrūks. Lenkiška sodų produkcija mums visada buvo rakštis, juolab kad jų sandėliuose yra dar pernykščių obuolių. Ir jei šiųmečio derliaus realizacijos kainos bus žemesnės už savikainą, mums belieka tikėtis, kad vartotojai rinktųsi lietuvišką prekę, juk didžioji mūsų obuolių dalis auginta pagal išskirtinės kokybės (IKP) reikalavimus, – viliasi A. Grygalis. – Suprantama, rinkoje pokyčių bus, bet jie ryškiai pasimatys po Naujųjų.“
A. Grygalis neslepia: iki šiol stokojama prekybininkų ir augintojų savitarpio supratimo, nes manipuliuojama pigia ir nekokybiška įvežtine produkcija. Kita bėda, sodininkai labai greitai prisitaikė prie IKP reikalavimų, tačiau trūksta šios produkcijos viešinimo.
Žlunga sodininkų lūkesčiai ir dėl PVM sumažinimo. Jei tai dabar, ekonominės sankcijos metu, nebus padaryta, savo viltį sulaukti palankesnių pokyčių galėsime palaidoti.
Plūstelėjo pigus derlius
Sudėtingiau apibūdinti pokyčius šiltnamių daržovių (agurkų, pomidorų, salotų, paprikų) rinkoje. Dabar jų perkama mažiau, nes žmonės užsiaugina patys. Ateitį prognozuoti sudėtinga, ir kaip teigia AB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis, šio sezono derliaus realizacija baigsis spalį, bet ekonominės blokados pasekmes pajusime kitą sezoną.
Kaip šiltnamių kooperatyvo „Agrolit“ valdybos pirmininkas, M. Pupienis teigia, kad padaugėjo narių, padidėjo trumpavaisių agurkų plotai, tad per sezoną produkcijos realizuota irgi daugiau. „Palyginti su pernai liepa, trumpavaisių agurkų parduota dvigubai daugiau, bet rugpjūtį realizacija sumažėjo irgi dvigubai, – tvirtina M. Pupienis. – Kainos irgi krinta: liepą už šiltnamių pomidorus supirkėjai mokėjo po 1,5 Lt/kg, dabar – 1,2 Lt/kg, jau buvo ir siūlymų pirkti labai pigių pomidorų ir agurkų. Tikimės, kad prekybininkai augintojams bus lojalūs, kaip ir nuolatiniai mūsų produkcijos pirkėjai.“
Anot UAB „Domeina“ vadovo Donato Montvilos, šiųmetis šiltnamių daržovių derlius mažesnis (saulės tai per mažai, tai per daug), bet didmeninė pomidorų kaina irgi 60 ct/kg mažesnė nei pernai. Trumpavaisiai agurkai nepigo. Augintojai, prekiaujantys lietuviškais vaisiais ir daržovėmis, pajuto, kad į šalies rinką pastaruoju metu plūstelėjo itin pigūs pomidorai, paprikos, kaulavaisiai (slyvos, nektarinai, persikai).
„Įvežta produkcija nebūtinai lenkiška, tačiau šios produkcijos kiekių bijo kone visų ES šalių daržovių ir vaisių augintojai. Lenkai turi puikius sodus ir šiltnamius, jie tikrai stiprūs konkurentai ir pagal derliaus kokybę, ir pagal kainas. Visiems buvo gerai, kai dešimtys tūkstančių tonų lenkiškos produkcijos buvo nukreipta į Rusiją“, – sako D. Montvila ir priduria, jog visi augintojai laukia atitinkamų valdžios paramos priemonių. Tačiau neaiškūs svertai, kaip gauta parama bus skirstoma.
Numatyta 125 mln. EUR parama
ES šalys narės ypač nerimavo dėl vaisių ir daržovių rinkos nuostolių, tad EK pirmadienį paskelbė apie šios produkcijos augintojams taikomas lengvatines priemones. Paramai skirta 125 mln. EUR ir didžioji jos dalis turėtų atitekti Lietuvos, Belgijos, Lenkijos ir Olandijos ūkininkams. EK nurodo, kad paramą gaus tie, kurie dabar nuima derlių ir jį gali saugoti trumpai, ir jam rasti naujų rinkų galimybių labai mažai. „Paramos priemonės taikomos pomidorams, morkoms, baltagūžiams ir žiediniams kopūstams, paprikoms, agurkams (ir kornišonams), pievagrybiams, obuoliams, kriaušėms, braškėms, avietėms, juodiesiems, raudoniesiems ir baltiesiems serbentams, gervuogėms, agrastams, vynuogėms ir kiviams.
Auginantieji minėtą produkciją, priklausantys ar nepriklausantys augintojų organizacijoms, papildomas lėšas galės skirstyti savo nuožiūra, nes parama bus taikoma iki lapkričio - stengiamasi pašalinti produktų perteklių ES rinkose, padidinti krintančias kainas. Šaltiniai Briuselyje teigia, kad EK sieks išvengti galimų nuostolių dėl varžybų, kai paramos tikėsis atskirų sektorių žemdirbiai“, - teigiama pranešime.