Jurgita Krištupienė save pristato kaip etnografinės kaimo turizmo sodybos „Pas tėvukus“gaspadinę, tačiau šeimos verslas yra tik papildoma veikla prie einamųjų darbų, kurių atsisakyti jauna moteris negali, nes iš jų visų pavyksta užsidirbti gyvenimui.
Jauna moteris pristato ir savo namus žemaitiška tarme: „čia – ne veišbutis, ne kaveinė, pats pavadinimas pasako, kad čia - „Pas tėvukus“, gyvenam čia daugiau kaip 30 metų, čia buvo mūsųsuodnos“.
Lininiais rūbais pasipuošusi moteris juokauja, kad anksčiau į sodą šeimą vykdavo tik savaitgaliais ir negalėjo atsiginti į svečius norinčių draugų bei bičiulių.
„Ačiū Dievui, atsirado kaimo turizmas ir mus išgelbėjo nuo visų tokių draugų. Tikri draugai žino, kad čia važiuoji, turi pasiskambinti ir paklausti, kuo tau padėti ir ko nupirkt“, - pusiau juokais, pusiau rimtai sako ji.
Dabar kaimo turizmo sodyboje yra keli nameliai: dviem, keturiems ir šešiems žmonėms, bet nebeliko garažo ir tvarto – šie pastatai buvo nugriauti.
„Mes nieko nesiskolinome: kiek tu gauni, tiek investuoji. Daug sodybų užsidarė, nes paėmė milijonus, svečių kaip nėra, taip nėra, o bankams reikia mokėti. O čia dabar – neatvažiuos svečiai, užrakinai ir išėjai į darbą“, - pasakoja J. Krištupienė.
Pavyzdžiui, šiuo metu ji dėsto Plungės technologijų ir verslo mokykloje kaimo turizmo organizavimą ir svečių aptarnavimą.
„Tie, kurie nori gyventi tik iš kaimo turizmo, turi plėstis, tada reikia organizuoti masines paslaugas, pavyzdžiui, visos dienos maitinimą, arba rengti šventes. Žiemą nelengva, nes daug kas lekia į šiltuosius kraštus, nori saulės, bet man gerai, nes man reikia į mokyklą eiti dirbti, tai išlekiu į darbą“, - atvirauja pašnekovė.
Baigė ne vienus mokslus ir džiaugiasi likusi namie
J. Krištupienė sako, kad jaunystėje savo ateitį įsivaizdavo kitaip ir su kaimu nesiejo.
„Norėjau studijuoti teisę, o mama sako – naktys be nakvynės, kam tau to reikia? Dėl to pasirinkauKlaipėdos universitete studijuoti rekreaciją, o po to atrodė, kad mokslo per mažai, tada įstojau įVilniaus Gedimino technikos universitetą mokytis verslo vadybos“, - pasakojo ji.
Galiausiai, ruošdamasi dėstyti, moteris mokėsi pedagogikos. Kartu visą tą laiką augo ir šeimos verslas: sodyboje svečiai yra priimami beveik 20 metų.
„Yra toks judėjimas, lėtas turizmas, lėtas maistas, mums nereikia nė to judėjimo, kai pamįsliji, mes taip ir gyvename. Buvo momentas, kai kaimas ištuštėjo ir buvo gėdelė kaime gyventi, tai visi išmovė į miestą. Dabar tokia mada patapo, kad visi parlekia atgal, nes suprato, kokią nauda tor, kad tavovaka gali lakstyt ant žolės, gali kvėpuoti grynu oru, o ausis gali klausytis tylos“, - žemaičiavo pašnekovė.
J. Krištupienė su šypsena prisimena, kad būdama paaugle, prisistatydavo esanti iš Plungės.
„O dabar didžiuojuos, kad esu kaimietė, - juokiasi ji. - Mes esame dirbantys, o sodyba - gyvenimo būdas.“
Siūlo pamatyti žemaičių buitį prieš 100 metų
Vaišės prie stalo – pagrindinė pažinties su žemaitiškomis tradicijomis dalis. Susėdę prie stalo svečiai gali nustebti: naudojamas tik vienas įrankis – šaukštas, kurio galas yra nusmailintas ir tinkamas bulvei lupti, o „šakutė“ yra žmogaus pirštai.
Patiekiami tradiciniai žemaitiški valgiai, tai - kastinys su bulvėmis ir sumaltos kepintos kanapių sėklos, silkė, cibulinė, troškinti kopūstai su mėsa, saldus sūris su medumi.
Cibulinė yra įdomus patiekalas, kuris, pasak šeimininkų, sugalvotas iš tuometinio skurdo: šeima paprastai galėdavo įsigyti vieną silkę, kurios po gabaliuką tekdavo namiškiams, bet iš ant anglių keptos išdarinėtos silkės galvos, vandens, svogūnų ir rūgšties buvo gaminama šalta sriuba - cibulinė.
„Jeigu kam netinka, tai neėskite, o jeigu kam patinka, tai pakelkite šaukštą, atnešim dar“, - svečius žemaitiškai šnekina šeimininkė.
Pavaišinusi ir pamokiusi svečius, šeimininkė apsistojančius poilsiautojus paleidžia pramogauti: siūlo plaukioti vandens dviračiais ar valtimis, pasivaikščioti, važinėtis dviračiais po Žemaitijos nacionalinio parko apylinkes.
„Mes turim vieną taisyklę – griežtai draudžiama bet kokia muzika“, - planuojančius ilsėtis įspėja šeimininkė.
Pažintinę verslo misiją, skatinančią atvykstamąjį ir vietinį turizmą, organizavo Valstybinis turizmo departamentas ir "Estravel".