„Ūkininkai labai nusiminę, žolė reta, nėra priaugę tiek masės, kiek paprastai. Taip pat ir pasėliai – jie reti, menki, prasti ir žieminiai pasėliai, varpos nunykusios.
Tikrieji nuostoliai atsiskleis rudenį, tačiau jau dabar svarstoma – ar kitą savaitę skelbti rajone ekstremalią situaciją. Pagrindas – sausros reiškinys fiksuojamas jau trečias mėnuo“, –situaciją komentuoja rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė.
Sausros reiškinys Lietuvoje užfiksuotas
Iš tiesų, savivaldybės jau turi pagrindą skelbti ekstremalią situaciją – gegužės paskutinėmis dienomis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šių metų meteorologinę sausrą įvardijo pavojingu reiškiniu. Tai savivaldybėms suteikia pagrindą svarstyti klausimą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, nes tik jos pačios gali įsivertinti, kokiu lygmeniu tai yra ekstremalu jų teritorijoje. Pvz., Varėnos rajone ekstremali situacija jau paskelbta.
„Galvojom, kad pavyks to išvengti, bet paaiškėjo, kad ūkininkams, kurie turi įsipareigojimų trečiosioms šalims, pvz., išankstines grūdų pardavimo sutartis, neužtenka, kad sausra Lietuvoje įvardyta pavojingu reiškiniu. Jiems dėl force majeure aplinkybių reikia papildomų pažymų, o tai yra biurokratinis procesas. Jie turi dėl pažymų kreiptis ir į Hidrometeorologijos tarnybą, ir į savivaldybę. Rajone paskelbus ekstremalią situaciją, tokių formalumų nebereikia“, – sakė L. Meilutė-Datkūnienė ir pridūrė, kad šį klausimą su rajono savivaldybės administracijos vadovais planuojama svarstyti kitą savaitę.
Ragina ūkininkus fiksuoti sausros padarinius
Kartu, kaip pabrėžė rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė, ūkininkai turi aktyviai fiksuoti sausros padarinius ir žalą. „To prašo ir Žemės ūkio ministerija. Ūkininkai turi nufotografuoti, kad ir mobiliaisiais, nunykusius, retai sudygusius arba visai nesudygusius pasėlius savo laukuose. Arba pievų, ganyklų būklę. Nufotografavus reikia kreiptis į seniūnijų žemės ūkio specialistus ir būtinai užfiksuoti įvykį: koks laukas, koks plotas, kokia kultūra nukentėjo“, – ragina ūkininkus rodyti iniciatyvą L. Meilutė-Datkūnienė.
Sausros padarinius ūkininkai turi suskubti užfiksuoti iki birželio 30 d.
Sausa gegužė – tuščia pradalgė
Biržų meteorologijos stoties vedėjas Bronius Medinis, paklaustas, ar šis pavasaris, palyginti su daugiametėmis normomis, labai pagailėjo mums kritulių, sakė, kad kaip kurį mėnesį.
„Tarkim, kovą išliko teigiama temperatūra, sniego dangos jau nebuvo, vasarį ištirpo, todėl ir drėgmės atsargų priklaupta nebuvo. Nuo kovo 27 d. krituliai dingo ilgam. Balandžio mėnesį praktiškai nelijo – tik 21 d. pašlakstė kaip su „krapyla“, todėl balandžio fiksuota kritulių norma tesiekė 0,5 mm, kai daugiametė šio mėnesio, kuris šiaip jau yra vienas sausiausių metų mėnesių, norma – 36 mm. Tai lyg ir nieko. Po ilgo sauso periodo truputį palynojo gegužės 10–12 d. ir tik 27–29 d. smagiai palijo. Vien dėl šio paskutinio lietaus gegužės mėnuo pasiekė ir net truputį viršijo daugiametę kritulių normą. Jau nebeprikibsi: per tris dienas atseikėjo už dvi dekadas, sausrą užgesino“, – komentavo B. Medinis.
Tik, deja, gegužės pabaigos lietus nei pievų, nei pasėlių jau nebeišgelbėjo. „Tanki ir graži žolė būna tik tuomet, kai pasitaiko šlapias gegužės mėnuo. Ne be reikalo liaudyje sakoma: sausa gegužė – tuščia pradalgė“, – guviai komentavo B. Medinis.
Lietus bus retas svečias
Pasak specialisto, nors šiuo metu sausros mūsų regione nėra, tačiau žemės ūkiui pavasario orų kontrastai neišėjo į gera. „Anksčiau nei įprasta šiais metais prasidėjo sėja, nes balandis buvo labai sausas ir šiltas. Anksčiau viskas sudygo, o tuomet ėmė trūkti drėgmės. Gegužės pradžioje sausra tebesitęsė, bet buvo šalta, šalnos pridarė nuostolių. O paskui staigi karščio banga sausrą dar labiau padidino ir, jei ne gegužės pabaigos sodrūs lietūs, tai jau būtų katastrofa“, – kalbėjo B. Medinis ir pridūrė, kad net kritulių normos, esant šiltesniems, nei įprasta orams, nebeužtenka.
Specialistas prasitarė, kad jau sudarytos ilgalaikės orų prognozės. O jos poilsiautojams puikios, tačiau ūkininkams nežada nieko gero – pasak B. Medinio, tiek birželis, tiek liepa bus gerokai šiltesni nei įprasta, o kritulių prognozuojama ketvirdaliu mažiau.