Ūkininkas, kuris norėtų atsisakyti ES išmokų – laikytis reikalavimų labai brangu

Tomas Dirmeikis ūkininkauja Garliavoje ir valdo 200 hektarų augalininkystės ūkį. Galbūt norėtų griebtis gyvulininkystės, tačiau abejoja ar tai įmanoma, šią savaitę vykusiame ūkininkų proteste Vilniuje pasakojo sutiktas vyras. Kaip teigia, investicijos milžiniškos, o visuomenės nuotaikos tokios, kad ūkininkaujant netoli didelių gyvenviečių ir miestų apie naujų fermų statybas neverta net galvoti.

„Mūsų pagrindinė veiklos kryptis augalininkystė. Tai šeimos veiklos. Šeima gali pragyventi. Anksčiau ūkininkavo mano tėtis. Plotas didėjo po truputį“, – teigė agronomo išsilavinimą turintis T. Dirmeikis.

Pernai, pasak jo, buvo pilni iššūkių, tačiau derlius buvo geresnis nei tikėtasi. Nors buvo šalnų, tačiau kūlė daugiau nei vidutiniškai. Augina žieminius kviečius, rapsus ir žalinimui reikalingus kultūras.

„Mūsų ūkį palietė visos šešios problemos, kurias kelia ūkininkai“, – dėstė proteste dalyvaujantis žemdirbys. Gavome laiškus, kad dalyje mūsų nuosavos žemės bus taikomi ribojimai, turėsime atstatyti pievas. Tai 10 proc. ūkio, 20 ha.

Keista, kad mes norime vytis Vakarų Europą sukuriama verte iš vieno hektaro. Pievos vertės nekuria, net jei tose pievose gaminsi šieną. Jokio pelno ten nėra“, – dėlioja T. Dirmeikis ir sako, kad argumentas, jog mokant išmokas neteisinga reikalauti ūkinės veiklos ribojimų.

Išmokos ne iš Lietuvos mokesčių mokėtojų, o iš europiečių ir paramos tikslas, kad vartotojai maistą pirktų pigiau.

T. Dirmeikis sako, kad norėtų neimti išmokų. Jei pernai už hektarą 127 eurai, buvo, šiemet bus apie 80 eurų.

„Norėtume nedeklaruoti plotų, nes ribojimų ir reikalavimų labai daug. Norėtume atsisakyti deklaravimo, nes laikytis visų reikalavimų labai brangu, daug popierizmo, ir tiesiog ūkininkauti savo žemėje kaip nori. 80 eurų neatperka tų sąnaudų, kurias patiri. Jei geri ir pelningi metai, dabar iš hektaro galima uždirbti 200-250 eurų. Jei metai įspūdingi, tai 300“, – skaičiuoja ūkininkas.

Ūkio pradžioje jis gavęs 40 tūkst. eurų jaunojo ūkininko įsikūrimui, tačiau dabar augalininkystė praktiškai neremiama.

„Pasvarstome eiti į gyvulininkystę, tačiau tam ryžtumėmės tik tuo atveju, jei Lietuva turėtų ilgesnę nei ketverių metų žemės ūkio politiką. Bent 10 metų.

Be to, jei būtų užtikrintas šio sektoriaus pelningumas, sudarytos sąlygos dirbti, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nekištų pagalių į ratus, sritis būtų įdomi. Dabar baudą yra gavusi moteris, kuri tiesiog rytais su melžimo aparatu melžė karves.

Pastatyti naują fermą netoli gyvenvietės praktiškai neįmanoma“, – dėlioja T. Dirmeikis ir sako, kad tokiomis sąlygomis, kai vien tvarto statyba prasideda nuo milijono eurų.

Dabar jis atvažiavęs su traktoriumi, kuriam jau virš 10 eurų. Naujas jis kainavo virš 100 tūkst. eurų, dabar 55-60 tūkst. eurų. Tai – darbo priemonė.