Pasirinkus šiems kraštams ne visai įprastą verslo pobūdį, beliko tik diegti naujoves, jas pritaikyti gamyboje. Šeima daug kartų lankėsi Prancūzijoje, Nyderlanduose, į savo namus kvietėsi šių šalių sūrių gamintojus. Šįkart į Dargužius atvyko aštuoni jauni žmonės iš Ukrainos.
Moka dargužiškiai gaminti įvairiausius sūrius iš ožkų, karvių pieno, bandytų ir avių pieną panaudoti. Svarbiausia, šie darbštūs žmonės neslepia užkrosnyje užgyvento žinojimo, noriai patirtimi dalijasi su norinčiaisiais tapti sūrininkais. Dažnos paskaitos ir mokymai vyksta Kavaliauskų ūkyje.
„Aš žinojau, kad Ukrainoje yra besidominčiųjų lietuviškų sūrių gamyba, – pasakoja Valdas. – Tarpininkaujant ambasadoriui Petrui Vaitiekūnui, buvo suburta smalsių ukrainiečių grupė, kuri tris dienas gyveno pas mus ir mokėsi gaminti sūrius.“
Teorinės žinios ir praktiniai užsiėmimai, pažintis su Kavaliauskų ūkio specifika, kelionė į Kauno technologijos universitetą ir paskaita Maisto institute, pažintis su Lietuvos ir sostinės įžymybėmis – visa tai jau praeitis. O kokį įspūdį padarė intensyvi mokymų Dargužiuose dienotvarkė?
Michailas Grasulko iš Ternopolio vysto restoranų verslą, laiko dešimtis ožkų, melžia arti šimto karvių, jam svarbu išmokti gaminti savus sūrius ir įvairius patiekalus iš jų.
Tatjana Diadečko atvyko iš Kijevo, tačiau jos ūkis yra prie sostinės Belaja cerkov vietovėje. Ji per savaitę pagamina apie 150 kg minkštojo sūrio, tačiau ją ypač domina lietuviškų kietųjų sūrių gamybos subtilybės.
Irina Demjaniuk laiko per 300 ožkų, jai svarbu pramokti gaminti kokybiškus kietuosius sūrius.
„Ukrainoje sūrių gamyba tik žengia pirmuosius žingsnius, - pasakoja I. Demjaniuk. – Entuziastų tik kelios dešimtys, žinių maža, dėl to ši nemokama Valdo ir Rasos Kavaliauskų mokymo programa man ir kolegoms labai tiko. Sužinota, patirta, savo rankomis pabandyta daryti – tai vertinga patirtis. Ji tikrai pravers dirbant Ukrainoje.“
Visi be išimties mokymuose dalyvavę ukrainiečiai žavėjosi lietuvių svetingumu, nesavanaudiška pozicija dalytis patirtimis.
Nemokamus mokymus ukrainiečiams surengęs V. Kavaliauskas liko patenkintas realizuotu projektu.
„Juk visada pasidaro gera pasidalijus, - šypsosi V. Kavaliauskas. – Bus smagu žinoti, kad Ukrainoje gaminamuose sūriuose bus šiek tiek ir mūsų širdies. Šiandien Ukrainos žmonėms svarbu užmegzti kuo daugiau draugystės ir bendradarbiavimo saitų su Lietuva, šalimi, nuėjusia sėkmingą integracijos į Europos Sąjungą kelią. Tikiuosi, kad mūsų pirmieji susitikimai ateityje virs glaudžiais ryšiais.“