ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos autoriai kiaulių augintojams labai reikalauja labiau rūpintis kiaulių poilsiu, didinti patalpų, kuriose jos auginamos, plotus, gerokai sumažinti triukšmą tose patalpose, pagerinti apšvietimą ir galiausiai atsisakyti kuilių kastravimo, kuris yra nehumaniškas. Tačiau projekte net neužsimenama apie šių reikalavimų įvykdymo pasekmes ir kaip jos paveiks augintojus bei vartotojus.
Vienaip kalba, kitaip elgiasi
Prieš dvejus metus ES šalių sostinėse buvo atlikta gyventojų apklausa dėl gyvūnų, taigi ir kiaulių, auginimo sąlygų gerinimo. Gal ir vilniečiai dalyvavo šioje apklausoje ir su jauduliu tikino pritariantys griežtesniems reikalavimams: juk gyvūnai taip pat patiria skausmą ir džiugesį, jaučia baimę, o gal net ir meilę. Po to Europos Komisijos (EK) atstovai padarė išvadas ir parengė projektą dėl gyvūnų gerovės apsaugos. Kai kuriuos reikalavimus ES šalių kiaulių augintojai turės vykdyti jau nuo 2013-ųjų. Kokios to pasekmės?
„Neabejoju, kad tie patys apklausti piliečiai stebisi, kodėl kyla maisto produktų kainos. Dėl įvairių priežasčių, tačiau ir todėl, kad jie pritarė griežtesniems reikalavimams. Kita vertus, žmonės vienaip kalba, o kitaip elgiasi: štai parduotuvėse rinksis pigesnę, ne pagal naujus ES reikalavimus augintą kiaulieną ir taip dar labiau prisidės prie kiaulių augintojų žlugdymo“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Kritikos nusipelno ir ES atstovų tikinimas, kad laikydamiesi griežtesnių reikalavimų augintojai rinkai pateiks aukštesnės kokybės produkciją. „Tai – absurdas. Pavyzdžiui, bus reikalaujama padidinti gardų, kuriuose auginamos kiaulės, plotus. Taip, kiaulės galės daugiau judėti, tačiau naivu tikėtis, kad dėl to pagerės mėsos kokybė“, – pasipiktinęs kalbėjo kiaules auginančios bendrovės „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius.
Kiaulėms skirsime daugiau erdvės
Taigi pagal naujus reikalavimus jau nuo 2013-ųjų sukergtoms paršavedėms reikės skirti daugiau ploto. Pasak K.Jurevičiaus, šiuo metu vienai kiaulei skirta 1,6 kv. m, o pagal naujus reikalavimus tą plotą reikės padidinti iki 2,5 kv. m.
Koks pasirinkimas? Arba teks sumažinti gamybą ir padaryti naujus gardus, arba rasti papildomai vietos. Bet kuriuo atveju teks papildomai skirti lėšų. Tiesa, šiuo atveju padėtis Rytų Europos šalyse yra geresnė, nes jose dar sovietiniais laikais kiaulės augintos erdvesniuose garduose. Ne visi kiaulių augintojai per paskutinius 10 metų juos sumažino.
Bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius nesibaimina šio reikalavimo: „Vadinamojoje vienutėje kiaulės po apsėklinimo nebus galima laikyti ilgiau kaip 4 savaites. Mes taip ir darome. Gardų plotas jau dabar yra didesnis, nei reikalaujama.“ Daugiau investicijų prireiks britų, vokiečių, olandų, belgų ir danų ūkiams. Smulkesni ūkiai, ko gero, bankrutuos, nes juos pertvarkyti neapsimokės. Tačiau problemų turės ir lietuvių ūkiai. „Tvartuose reikės pertvarkyti technologinį procesą. Be to, Lietuvoje, skirtingai nei Pietų Europos šalyse, šaltos žiemos, taigi padidinus plotus tvartus teks papildomai šildyti, o tai nemažai kainuos“, – aiškino K.Jurevičius.
Reikalaujama uždrausti kastravimą
Nuo 2018 m. nebus galima kastruoti kuilių. Gal ne visi vartotojai žino, kodėl kuiliai kastruojami. Dėl specifinio mėsos kvapo, kurio neįmanoma panaikinti net aštriausiais padažais. Tačiau kai kurie ES šalių gyventojai piktinasi tokiu nehumanišku elgesiu su gyvūnais. Jie tikina, kad tai – pasibaisėtinas gyvūnų teisių pažeidimas.
Pasak A.Baravyko, mokslininkai tobulina vadinamąją imunovakciną, kuri turėtų pakeisti chirurginį kastravimą. Tačiau kaip šią naujovę įvertins vartotojai? „Gyvuliai patirtų mažiau streso, tačiau visa tai reikia išaiškinti vartotojams, nes jie baiminsis dėl tariamai naudojamų hormonų ir kt. Vartotojams bus nelengva paaiškinti, kaip vakcina veikia, ar mėsa dėl to nebus prastesnė. Pirmieji bandymai jau atlikti. Tačiau šio būdo nelabai nori pripažinti ir skerdyklos, nes baiminasi, kad specifinis mėsos kvapas išliks. Kas tokiu atveju atlygintų nuostolius?“ – svarstė A.Baravykas.
Paskutinės kelionės patogumai
Papildomų ir sunkiai išsprendžiamų problemų kils kiaulių eksportuotojams. Šiuo metu kiaules galima vežti be poilsio 24 valandas. EK siekia šį laiką sumažinti iki 8 valandų. Pasak įmonės „Gražionių bekonas“ direktoriaus Edmundo Adomavičiaus, eksporto tektų atsisakyti, nes per nustatytą laiką būtų įmanoma pasiekti tik Kaliningrado sritį. Norintiesiems kiaules vežti toliau, praėjus 8 valandoms tektų sustoti numatytoje vietoje, kiaules iškrauti, pagirdyti, pašerti, palaukti, kol jos pailsės, tada vėl suvaryti į transporto priekabas ir tęsti kelionę. Toks patogumas tikrai brangiai kainuotų. Be to, kol kas tokių kiaulių „poilsinių“ nėra ne tik ES. Beje, šio reikalavimo ateityje nepavyks išvengti, nes furgonuose teks įrengti įrangą, kuri fiksuotų, kada gyvuliai buvo iškrauti ir kada pakrauti iki pat galutinės jų transportavimo vietos. Akivaizdu, kad šio reikalavimo autoriai tikrai nesikonsultavo su kiaulių auginimo specialistais ir perdirbėjais.
„Prieš skerdžiant kiaules specialistai rekomenduoja nešerti jų 24 valandas: neapsimoka nei augintojams, nei skerdikams. Todėl mane stebina naujas reikalavimas kiaules šerti kas 8 valandas“, – pastebėjo K.Jurevičius. Kita vertus, Rytų šalys net neketina steigti tokių kiaulių nakvynės vietų, taigi ir ES reikalavimų lyg ir nebeįmanoma įvykdyti. Tačiau EK kažkodėl pasilieka teisę reikalauti, kad eksportuotojai laikytųsi numatytos tvarkos ne tik ES, bet ir trečiosiose šalyse. Kaip tai padaryti? Projekto autoriams tokie dalykai nerūpi. Įdomu tai, kad EK atstovai veislines kiaules pataria gabenti lėktuvais. Tiesa, jie nekalba apie tokių kelionių išlaidų kompensavimą.
Už laisvę reikės sumokėti
Pasak A.Baravyko, naujieji reikalavimai tikrai nepadės plėtoti kiaulininkystės.
„Iki 100 kiaulių auginę ūkiai išnyko. Liko tik stambūs pramoniniai ūkiai. Sąlygų atsirasti naujiems beveik nėra, nes reikia daug investicijų. Pavyzdžiui, statant tvartą reikia žinoti, kad vieta vienai kiaulei kainuoja apie 700–800 Lt. Pasiskolinti nelengva, o ES paramos beveik nėra. Nei iš ES paramos jauniesiems ūkininkams, nei iš ES paramos ūkiams modernizuoti kiaulidės nepastatysi“, – sakė A.Baravykas.
Pasak E.Adomavičiaus, šiuo metu kiaulienos kilogramo savikaina yra 5,5 Lt, o perdirbėjams tenka parduoti už 4,8 Lt. Taigi kiaulių augintojai patiria nuostolių. Tačiau šiuo metu perdirbimo įmonės įsiveža daug prastos kokybės kiaulienos, o iš tikrųjų – pusgaminių. Taip pigiau.
Kita vertus, lietuviai per metus suvalgo tik 39–40 kg kiaulienos. Nedaug. Bet ateityje suvalgys daugiau. Štai Austrijoje, Olandijoje, Belgijoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo 60–70 kg kiaulienos. Dėl naujų ES reikalavimų šis skirtumas tik didės. Taigi reikalaudami kiaulėms suteikti daugiau teisių ir laisvių, neužmirškime, kad už visa tai teks sumokėti kiekvienam iš savo kišenės.