Praėjusią savaitę Vyriausybė šį klausimą nusprendė atidėti, o žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tuomet teigė, kad šis klausimas pirmiausiai turi būti derinamas Briuselyje, o ne Lietuvoje.
Liberalizuojant žemės ūkio paskirties žemės pirkimą, ją perkantiems asmenims siūloma netaikyti kvalifikacinių reikalavimų, pavyzdžiui – turėti žemės ūkio srities išsimokslinimą, taip pat norima neriboti perkamos žemės ploto.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją ūkininkavimu norintys verstis asmenys negali pirkti daugiau kaip 500 ha žemės.
Žemės pardavimo sąlygos buvo sugriežtintos 2014 m., po to kai baigėsi laikinai galiojęs draudimas žemę Lietuvoje laisvai parduoti užsieniečiams.
Tuomet baimintasi, kad turtingesnių ES šalių piliečiai supirks didžiulius žemės ūkiui tinkamus plotus ir tai neigiamai paveiks Lietuvos ūkininkų konkurencingumą.
Dėl griežtų nuostatų Europos Komisija 2015 m. prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą ir nurodė ištaisyti ES teisei prieštaraujančias nuostatas.
Žemės ūkio ministerija pažymi, kad 2014-2016 metais žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje norėjo įsigyti 2 užsienio šalių piliečiai.