Veterinarijos tarnyba praėjusią savaitę pranešė, kad Latvijos pasienyje, netoli Biržų, maras nustatytas 44 kiaulių ūkyje, todėl į apsaugos zoną pateko ir dalis Lietuvos. Tačiau, anot tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, grėsmė kyla ir Mažeikių bei Akmenės rajonams.
„Turime pavojų iš šiaurės - Akmenės, Mažeikių rajonams gresia pavojus, nes Latvijos-Lietuvos pasienyje nustatyti židiniai, netoli nuo Lietuvos. Visai gali būti, kad kiaulių maras į rajonus, kur iki šiol neturėjome ligos užkrato, ateis ne iš rytų Lietuvos, bet iš Latvijos “, - BNS sakė V. Paulauskas.
Anot jo, šiemet Lietuvoje 710 vietų rasta daugiau nei 1200 užkrėstų šernų.
„Šiuo atveju mes jau pirmaujame tarp visų šalių pagal afrikinio kiaulių maro atvejus šernuose. Mano nuomone, pirmaujame, nes dabar jau užkratas pateko iš Anykščių į Panevėžio rajoną, kur didelis šernų tankumas, ir dėl to liga daug greičiau plinta“, - aiškino tarnybos atstovas.
Anot jo, kuo daugiau gamtoje randama užsikrėtusių šernų, tuo didesnė tikimybė, kad užkratas pasklis ir ūkiuose, mat ne visi kiaulių augintojai laikosi saugos reikalavimų.
„Kai tik pradedame daugiau rasti šernų sergančių, taip ir padaugėja atvejų ūkiuose. Vasarą, matyt, žmonės eina tiek grybauti, tiek uogauti ir taip, nesilaikydami saugos reikalavimų, užkrečia kiaules“, - teigė V. Paulauskas.
Liepą Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje nugaišinta 23,4 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.