Derybininkai pražiūrėjo?
Lietuvos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys, kuriuos paskelbė Statistikos departamentas, ant kojų turėtų sukelti visą žemdirbių bendruomenę.
Remiantis jais, bendras šalies žemės plotas yra didesnis kaip 3 mln. ha, iš jų apie 2,8 mln. ha – naudojamos. O Europos Komisijos pateiktos išmokų sumos 2014–2020 metams yra apskaičiuotos tik per 2,6 mln. ha žemės plotui. Tiek žemės ūkio naudmenų buvo deklaruota 2009-aisiais.
Tai, kad Lietuvoje kasmet didėja deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotai, – ne naujiena. Į naujus duomenis turėjo būti atsižvelgiama skaičiuojant ne tik tiesiogines išmokas 2014–2020 metams, bet ir kitą paramą žemės ūkiui.
„Ką veikė mūsų derybininkai Briuselyje, jei tai pražiūrėjo?! Turėjome derėtis ne tik dėl išmokų dydžio, bet ir dėl ploto. Jie turėjo apie tai žinoti ir informuoti mus, žemdirbius. Jei būtume žinoję, kad išmokos bus skaičiuojamos pagal 2009 metais deklaruotą plotą, apleistas žemės būtume sutvarkę ir deklaravę. Tuomet nebūtų reikėję ieškoti būdų, kaip apmokestinti apleistų žemių savininkus“, – dėstė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Anot jo, Lietuvos ūkininkams numatytos vienos mažiausių išmokų Europos Sąjungoje dėl augančio deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ploto gali dar sumažėti.
„2014 metais gali būti deklaruota 300 tūkst. hektarų daugiau nei 2009 metais. Kokias tuomet gausime išmokas? Maža to, nežinome, kaip turėtume suprasti formuluotę „teisė į išmoką“. Ar be tiesioginių išmokų neliks tie, kurie sumanys ūkininkauti po 2013 metų? Derybininkai turėtų mus įspėti, kur slypi pavojai“, – neatsakyti klausimai kamuoja Žemės ūkio rūmų vadovą.
Pernai buvo deklaruota bemaž 2 mln. 737 tūkst. hektarų, o šiemet deklaruotas plotas jau siekia apie 2 mln. 784 tūkst. ha.
Panaudojamas ne visas potencialas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis įsitikinęs, kad surašymo duomenys – labai svarus argumentas Briuselyje siekiant didesnės paramos žemės ūkiui 2014 – 2020 metams.
„Visuotinis žemės ūkio surašymas atliktas taikant visoms Europos Sąjungos šalims bendrą metodiką, tad jo duomenys turi būti pripažinti. Kam tuomet milijonus litų kainavęs surašymas reikalingas, jei negalėtume juo pasinaudoti“, – samprotavo J.Kraujelis.
ES senbuvėse šalyse deklaruojami plotai nesikeičia ar net mažėja dėl vykdomų infrastruktūros projektų, o mūsų ūkiai dar formuojami, panaudotas dar ne visas žemės ūkio paskirties žemės potencialas.
„Kitoms šalims gal tai ir nepatinka, tačiau turime vadovautis sveiku protu. Surašymas akivaizdžiai parodo, kad žemės ūkio naudmenų turime daugiau. Skaičiuojant finansinės paramos vokus būtina į tai atsižvelgti“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Anot jo, apytikriais skaičiavimais, įskaičiavus didesnį žemės ūkio naudmenų plotą, metinė išmokų suma Lietuvai išaugtų maždaug 150 mln. litų.
Bendra metodika leidžia lyginti
Anot J.Kraujelio, bendra surašymo metodika leidžia palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių žemės ūkio būklę, raidą ir pokyčius. Šie duomenys turėtų būti svarus ramstis formuojant bendrąją žemės ūkio politiką.
Jis pabrėžė, kad į žemės ūkio surašymo duomenis turėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant ir kitą paramą žemės ūkiui: valdoms modernizuoti, žemei konsoliduoti, melioracijai, smulkiems ūkiams ir kt.
Lietuvoje daug smulkių ūkių – daugiau nei Latvijoje ir Estijoje. Šiose šalyse apie 34 proc. ūkių naudoja iki 5 ha žemės ūkio naudmenų, o Lietuvoje tokie maži ūkiai sudaro 59 proc.
„Jei nesiremsime turimais skaičiais, gali būti sunku tesėti pažadus daugiau remti smulkius ūkius“, – mano Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Visuotinio žemės ūkio surašymo metu surašyta beveik 200 tūkst. ūkių, žemės valdoje turinčių 1 ir daugiau naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarų, ir per 164 tūkst. ūkių, turėjusių mažiau nei 1 ha naudojamos žemės.