Kol kas Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijos (AM) profesionalios medžioklės plotuose ūkininkaujančių Panevėžio ūkininkų skundų negirdi, mat problema lokali, aktuali tik vienam ar daugiausia dviem šalies rajonams. Saujelę ūkininkų paprasčiau nurašyti, jiems „kilniai“ pasiūlius valstybės „paramą de minimis“. Ūkininkams ir Panevėžio r. savivaldybės vadovams ši „parama“ – tik pasityčiojimas iš žemdirbio.
Žvėrių puota tęsiasi - suniokota šimtai hektarų naujų pasėlių
Į Panevėžio r. savivaldybę jau plaukia žemdirbių prašymai dėl šiemet žvėrių padarytos žalos pasėliams atlyginimo. Savivaldybės sudaryta komisija nustatė, jog keturių ūkininkų laukuose elniai, stirnos ir stumbrai jau sunaikino per 100 ha žieminių kviečių pasėlių, šešių žemės ūkio subjektų – ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių – laukuose nuėsta ir sutrypta per 96 ha žieminių rapsų, trys ūkininkai neteko per 5 ha daugiamečių ganyklų.
„Liberiškio, Aukštadvario žemės ūkio bendrovėse rudenį laiku pasėti rapsai jau buvo gražiai sužėlę. Liberiškyje beveik 20 ha, o Aukštadvaryje – per 41 ha šių pasėlių nebelikę – visiškai nuėsti. Ten daugiausia elniai ir stumbrai „pasidarbavo“, didžiulės tų žvėrių bandos. Einant lauku nėra kur kojos padėti, kad nebūtų elnio, stirnos pėdos ir išmatų – kaip ganykloje. Išknistos ir ūkininkų daugiametės ganyklos“, – „ŪP“ pasakoja Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis.
Besniegė praėjusi žiema buvo itin palanki žvėrims netrukdomai ėsti želmenis – nebereikėjo jų nė ploteliais atsikasti iš po sniego. Šiųmetė žvėrių padaryta žala pasėliams pinigais kol kas neįvertinama. Aktais užfiksuoti tik sunaikinti ar pažeisti plotai. Vėliau juose sužels piktžolės, ir žvėrių padarytos žalos nebebus matyti.
„Rudenį per galutinę apžiūrą tuos piktžolėmis apžėlusius plotus užfiksuosime kaip sunaikintus. Jeigu žemdirbiai juos atsės, mums pateiks su tuo susijusių tiesioginių išlaidų sąmatas. Jeigu pasėlių plotas tik pažeistas, bet ne visas sunaikintas ir nebus atsėtas, ūkininkai jame nuims mažesnį derlių“, - paaiškina V. Jakubonis.
Iki šios savaitės savivaldybė gavo 13 žemės ūkio subjektų prašymų žalai atlyginti. Beveik neabejojama, kad tie patys žemdirbiai į savivaldybę kreipsis ir dar kartą dėl didėjančios žalos, mat žvėrių puota pasėliuose tęsiasi ir tęsis.
Saugo valstybė, peni – žemdirbiai
„Žemdirbiai pikti, suirzę. Nemalonu pas juos nuvažiuoti. Mes, trys keturi savivaldybės darbuotojai, gaištame po pusę darbo dienos, kol apeiname apžiūrėdami žvėrių suniokotus plotus. Tai ir fiziškai, ir morališkai sunkus darbas. Tačiau kokia iš jo nauda, jeigu priskaičiuotos žalos valstybė nebeketina atlyginti?“ – nesupranta Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Sunaikinti pasėliai – tik dalis bėdos. Laužoma ir genda žemės ūkio technika, užvažiavusi ant išraustų duobių. Tačiau tai į atlygintinus nuostolius nė neįskaičiuojama.
Dėl žvėrių daromos žalos žemės ūkiui Panevėžio r. labiausiai kenčia Upytės, Krekenavos, Ramygalos bei Naujamiesčio seniūnijų žemdirbiai, kurių dirbamos žemės driekiasi profesionaliosios medžioklės plotuose. Jie užima apie 28 000 ha, ir čia gausu medžiojamų žvėrių bei stumbrų.
Pastarieji valstybės saugomi žvėrys, Aplinkos ministerijos sprendimu, gyvena laisvėje puošdami Lietuvos kraštovaizdį, o elniai, stirnos ir šernai džiugina į Panevėžio kraštą atvykstančius pramogauti profesionalius medžiotojus. Šie už teisę čia medžioti ir nušautus trofėjus gausiai papildo Panevėžio miškų urėdijos kasą.
Ir kraštovaizdį puošiančius stumbrus, ir svečių medžiojamus žvėris prieš savo valią „maitina“ žemdirbiai. Tačiau jiems iš to – vieni nuostoliai, kurių atlyginti valstybė, o tiksliau – ŽŪM ir AM – nebenori, dangstydamasi nuo 2013-ųjų įsigaliojusiu „de minimis paramos“ įstatymu. Jį priėmė minėtų dviejų ministerijų ministrai.
Įsakė žalą sumažinti iki „de minimis“
Kaip „ŪP“ jau ne kartą rašė, pagal minėtą įstatymą, valstybinių institucijų – Aplinkos ministerijos, miškų urėdijų – valdomuose profesionaliosios medžioklės plotuose už žvėrių padarytą žalą dabar turi būti atlyginama teikiant vadinamąją „de minimis paramą“ – ne daugiau nei 7,5 tūkst. Eur per trejus metus, visiškai neatsižvelgiant į tikrąjį padarytos žalos dydį žemės ūkio subjektui.
Kad šį įstatymą „sutvirtintų“, abi ministerijos šių metų sausio 22 d. priėmė apskritai „saliamonišką“ sprendimą – išleido įstatymo Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams apskaičiavimo metodikos naują redakciją. Kokia jos esmė?
Ogi tokia. Savivaldybės sudaryta komisija vietovėse, kur žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama valstybės vardu, apskaičiuoja žalą, o paskui ją sumažina tiek, kad nebūtų pažeistas „de minimis“ reglamentas, pagal kurį žemdirbiui žalos atlyginimas nepriklauso... Apie tai turi būti informuojamas Registrų centras ir žemdirbys.
Ar gali valdžia elgtis ciniškiau? Apie tai spręskite patys, mieli skaitytojai. Panevėžio rajono savivaldybė pastarąją ŽŪM ir AM įstatymo pataisą apskundė Vyriausybei, bet atsakymo sulaukė iš ŽŪM. To atsakymo išversti į paprastiems žmonėms, ne biurokratams, suprantamą kalbą šio straipsnio autorė nesiima. O Panevėžio rajono savivaldybė po to atsakymo nutarė pasielgti savaip – ignoruoti ir „de minimis paramos“ reglamentą, ir sausio 22-osios įstatymo pataisą.
Ignoruos įstatymą
Praėjusią savaitę Panevėžio r. savivaldybėje lankėsi ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Savivaldybės vadovai svečiams išdėstė problemą, su kuria susiduria ūkininkaujantieji profesionaliosios medžioklės plotuose.
„Svečiai išklausė mūsų kalbų. Bet susidarė įspūdis, kad apie tą problemą, aktualią Panevėžio ir Kėdainių rajonams, niekas nežino“, - spėja V. Jakubonis.
Per pasitarimą R. Krasuckis esą pasakęs, kad neteisinga žemdirbiams neatlyginti žvėrių daromos žalos – ji turinti būti atlyginama.
Po minėtų svečių vizito Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas pasitarę nutarė nevykdyti sausio 22-osios žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymo, tai yra – nemažinti apskaičiuotos žvėrių žalos padarytos pasėliams, kad ši atitiktų „de minimis“ reglamentą.
„Apie visą žvėrių padarytą žalą, o ne dalį jos, kaip reikalaujama, informuosime urėdiją, Aplinkos ministeriją ir nukentėjusius žemdirbius, - apie savivaldybės sprendimą sako V. Jakubonis. – Mes nesutinkame, kad žvėrių padarytos žalos atlyginimas būtų įvardijamas kaip valstybės parama žemdirbiui.“
2013 ir 2014 metais Panevėžio r. savivaldybė gavo po 46 žemdirbių prašymus atlyginti žvėrių padarytą žalą. Pernai ji siekė 52 095 Eur, iš tos sumos padaryta profesionaliosios medžioklės plotuose – 39 260 Eur.
Ūkininkaujantiesiems mėgėjų medžioklės plotuose, kaip ir anksčiau, galioja Medžioklės įstatymas – žvėrių padaryta žala kasmet apskaičiuojama ir atlyginama iš medžiotojų būrelių narių surinktų lėšų.