Kokybė prastesnė
Bernatonių žemės ūkio bendrovė antradienio rytą buvo nukūlusi maždaug trečdalį auginamų pasėlių. Pasak bendrovės vadovo Vilmanto Malinausko, auginama labai įvairių kultūrų – žieminių ir vasarinių rapsų, salyklinių miežių, pupų ir kt. Žieminiai rapsai jau nukulti, netrukus bus nukulti ir žieminiai kviečiai.
Vadovas sako, kad grūdų kokybė kol kas neaiški – ji tirta tik antradienį. Dalį derliaus bendrovė planuoja parduoti, kitą dalį pagal galimybes saugos.
Pasak V. Malinausko, derlius pusėtinas – stebuklų nėra, tačiau šiaip neblogas. Žieminių pasėlių derlius geresnis, vasarinių – kiek prastesnis. Manoma, kad pastarajam pakenkė pavasarinė sausra.
Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis taip pat sako, kad derlius normalus. Tiesa, dėl stojusių karščių sunku dirbti. Kombainai į laukus išvažiuoja 7 ryto ir kulia iki 21 ar 22 valandos. Šią savaitę tikimasi nukulti grūdines kultūras – liktų tik vasariniai rapsai.
Pasak G. Giedraičio, šiuo metu nukulta apie 1 000 hektarų ir dar kiek daugiau nei 1 000 hektarų liko. Bendrovė trečdalį derliaus parduoda, o kitą dalį – saugo. Tiesa, kokybė šiemet prastesnė. Bendrovės vadovo teigimu, kainai augintojai neturi įtakos, tačiau ji nėra tragiška, ypač rapsų nebloga.
Vieniems geriau, kitiems prasčiau
Ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas sako kuliantis jau ketvirtą dieną. Žieminius kviečius jau spėjo nukulti, tačiau turima ir vasarinių kviečių, pupų ir kt. Per dieną nukulia apie 80–100 hektarų. Pasak ūkininko, kol kas kviečių derlius neblogas, o kokybė – tarp pirmos ir ekstra klasės. Jau ruošiama žemė kitiems pasėliams.
Nors dabar karšta ir grūdai sausi, tačiau O. Pečeliūnas sako pradėjęs kulti kiek drėgnesnius. Jo teigimu, nėra net ko lyginti šiemetinio derliaus su pernykščiu. Pernai žieminiai kviečiai iššalo, tačiau viskas išsilygino užauginus gerą vasarinį derlių.
Šiemet vasarinės kultūros skurdesnės, nes pakenkė sausra. Tiesa, ne tiek, kiek kituose rajonuose. O. Pečeliūno teigimu, grūdams formuojantis buvo karšta. Karštis pakenkė ir pupoms – auga mažiau jų ankščių.
Ūkininko teigimu, šie metai yra vieni geresnių žieminiams kviečiams. Tam įtakos turėjo palanki žiema ir neblogas pavasaris. Grūdų kokybė nebloga, tad manoma, kad viską sudėjus situacija išsilygins.
„Džiaugiamės tuo, ką turime. Nereikia varyti Dievo į medį“, – juokauja ūkininkas.
Kainos kritusios
„Amilinos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas sako, kad pirmuosius kviečius pradėjo supirkinėti praėjusios savaitės viduryje. Jų kokybė labai įvairi. Pernai daugiausia dominavo ekstra ir pirmos klasės grūdai, o dabar – mišinys.
Pasak įmonės vadovo, kol kas ekstra klasės grūdų atvežama mažai, o dominuoja antros klasės grūdai, yra ir pirmos, ir trečios klasės. M. Gedvilo teigimu, grūdų kiekis milžiniškas ir bus visko. Nors šiemetinio derliaus prognozės keitėsi kelis kartus, tačiau jis tiki, kad bent kviečių derlius vėl bus rekordinis ir nemano, jog sausros galėjo jam smarkiai pakenkti.
Šiuo metu tvyrantys ir vis dar prognozuojami sausi, karšti orai žemdirbiams pagelbėja nuimti derlių. Be to, grūdų nebereikia džiovinti.
Tiesa, supirkimo kainos šiemet kritusios. Tai susiję su tarptautinėmis rinkomis: Ukraina, Rusija taip pat išaugino didelį derlių.
Šiemet „Amilina“ už toną antros klasės kviečių moka apie 160 eurų. Įmonės vadovo teigimu, pernai pradžia buvo panaši, tačiau vyravus aukštos kokybės grūdams, ji greitai pakilo.
Vidaus vartojimui įmonė planuoja nupirkti apie 450–460 tūkst. tonų kviečių. Tai apie 25 procentus daugiau nei pernai.
„Prieš septynerius metus, kai turėjome miltų verslą, supirkdavome apie 80 tūkst. tonų“, – palygina M. Gedvilas.
Nesukaupė reikiamo baltymų kiekio
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad žadėtų rekordų šiemet pasiekti greičiausiai nepavyks. Panašiai esą kalba ir asociacijos nariai. A. Macijausko teigimu, derlius šiemet panašus kaip ir pernai, tačiau grūdų kokybė – prastesnė.
Jo žiniomis, kol kas kainos nėra labai geros, bet truputį aukštesnės nei pernai.
„Kokybė prastesnė ir kaina mažesnė“, – sako jis.
Kodėl šiųmečiai grūdai ne tokie kokybiški kaip pernai, asociacijos pirmininkas teigė tvirto atsakymo kol kas neturintis. Jo manymu, saulės ir šilumos turėjo užtekti, nebent kiek įtakos turėjo sausra. Faktas tas, kad grūdas nesukaupė reikiamo baltymų kiekio.