NT ekspertai aiškina, kad žmonės iki šiol noriai perka šį turtą, kadangi dalis jų ruošiasi antrajai Covid-19 bangai.
Tačiau ypatingai brangių objektų, skirtingai nei prieš dešimtmetį, paklausa menka. Tautiečiams mielesnis turtas, kurį galima rekonstruoti patiems ir pritaikyti savo poreikiams.
Domisi pigesnėmis sodybomis
Anot Antano Kišūno, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo, didesnis susidomėjimas sodybomis įprastai juntamas pavasarį, atšilus orams. Jo teigimu, tai susiję su žmonių noru turėti galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio savaitgaliais ir poilsio dienomis. Specialistas aiškina, kad šiuo metu domėjimasis pigesnėmis sodybomis išlieka šiek tiek didesnis nei iki pandemijos.
„Manome, kad tai susiję su buvusiu karantinu ir antros Covid-19 bangos baime, norint izoliuotis gamtoje ir vėliau turėti sodybą prie ežero. Domimasi buvo daugiau pigesniais senesnės statybos namais – sodybomis ar sklypais. Naujos statybos sodybos tokio susidomėjimo nesulaukė.
Daugiausia susidomėjimo sulaukė sodybos, kurios ribojasi ar yra netoli vandens telkinių, pamiškėse ar vaizdingose vietovėse su geru privažiavimu ir bent minimaliais patogumais (elektra, vandeniu)“, – įvardija jis.
Kokios sodybos nepopuliariausios?
Pasak jo, prieš karantiną ir pokarantininiu laikotarpiu sunkiausiai realizuojamos brangios sodybos, labiau nutolusios nuo didesnių miestų ar rajonų centrų. A. Kišūnas teigia, kad pagrindinės sunkios realizacijos priežastys yra aukšta kaina, bloga infrastruktūra arba jos nebuvimas, brangių ir prabangių sodybų priežiūra – apsauga ir išlaikymo kaštai.
„Tokių objektų pardavėjai nori atgauti suinvestuotus į sodybą pinigus, o nerašyta taisyklė yra tokia, kad investuoti pinigai į sau statytą ir įrenginėtą namą ar sodybą neatsiperka arba grąža yra labai menka“, – tikina jis.
Paklausiausios
Pašnekovo teigimu, paklausiausios sodybos yra su ežero pakrante prie didžiųjų ežerų, o žmonėms patrauklu ten, aplink vaizdingos vietos, piliakalniai, gera infrastruktūra. Anot jo, vienas iš privalumų, jei sodyba ar sklypas yra tinkamas sodybos statybai (ūkininko ar kaimo turizmo) – tai sklypas nuo 0,5 ha, ežero pakrantė, geras privažiavimas, šalia mažai kaimynų, netoliese miškas, lankytinos vietos.
„Pastebime, kad perkami ir tvarkomi seni namai kaimeliuose, esančiuose netoli ežerų ir nacionalinio parko. Tai senesni namai nedideliuose sklypuose, netgi be ežero pakrantės. Tačiau tokie namai yra gerokai pigesni, negu sodybos su ežero pakrante“, – teigia jis.
Domisi pigesnėmis, prastesnės būklės sodybomis
Anot jo, Kaune, kaip ir Vilniuje, karantino metu buvo šiek tiek didesnis susidomėjimas ir noras įsigyti nebrangų turtą gamtos prieglobstyje. Specialistas pasakoja, kad Vilniaus mieste ir rajone tai buvo juntama mažiau, nes mieste ir rajone kainų lygis yra aukštas ir prieinamumas nepasikeitė. Pasak jo, daugiau ieškoma pigesnių sodybų ar namųs Molėtų, Zarasų, Švenčionių, Ukmergės rajonuose su didesniais sklypais, netoli vandens telkinių. Tačiau tokiems pirkiniams pirkėjai nėra linkę naudotis bankų paslaugomis, todėl ir susidomėjimas brangiomis sodybomis nepadidėjo.
„Gyventojai domisi pigesnėmis, kad ir prastesnės būklės, senomis bei apleistomis sodybomis su tikslu atnaujinti jas pagal savo stilių ar gyvenimo būdą. Vakarų Lietuvoje labai nežymiai pakilo vienkiemių paklausa“, – atskleidžia specialistas.
Paklausa pernai buvo sumažėjusi
Anot jo, lyginant dabartinį sodybų rinkos aktyvumą su tuo, kas vyko prieš dešimtmetį, tai brangių sodybų paklausa pastaraisiais metais buvo sumažėjusi, o aktyviausia sodybų rinka buvo 2007–2008 metais. A. Kišūnas primena, kad tuomet buvo perkamos ne tik pigios, bet ir prabangesnės, pavyzdžiui, 300–600 tūkst. eurų sumas siekiančios sodybos.
„Vėliau sodybų rinka aprimo, nes po ekonominio sunkmečio daugelis gyventojų labai atsargiai žiūrėjo į antro ar trečio būsto, ypač poilsiui, įsigijimą. Juolab, kad ir bankai dažnai nefinansavo tokių pirkinių. Be to, atsirado pigių skrydžių bendrovės ir kelionės į kitas šalis tapo įkandamomis. Tad platesnės atostogų galimybės taip pat sumažino sodybų, kurioms būtina priežiūra, apsauga ir didesnės laiko investicijos, paklausą“, – aiškina jis.
Karantinas paskatino poreikį poilsiui Lietuvoje
Pašnekovo teigimu, šiais metais pirkėjai daugiausia ieško geros būklės namų kaime iki 50–100 tūkst. Eur – paklausiausi tinkantys gyventi iškart, su ežero pakrante, geru privažiavimu, tvarkingais kaimynais. Pasak jo, taip pat daugiau domimasi ir prie ežerų esančiais didesnio ploto sklypais, kuriuose būtų galima statyti kaimo turizmo ar ūkininko sodybą.
„Kai kurie iš tokių sklypų nesulaukė dėmesio 3 ar net daugiau metų, o dabar stebime pirkėjų susidomėjimą. Karantino laikotarpis pakeitė žmonių požiūrį į gyvenamąjį ir laisvalaikio NT. “, – savo nuomonę pateikia jis.
Daugiau nei 22 metus NT sektoriuje dirbanti agentūros „Renatos namai“ vadovė Renata Boguševičienė pasakoja, kad visas sodybų bumas prasidėjo po Covid-19 paskelbimo, praėjus 2-3 savaitėms žmonės buvo truputėlį pasimetę, po to sekė staigus ir kryptingas pajudėjimas link sodybų.
„Dabar jos pasidarė paklausios, populiarios ir reikalingos. Net nežinau, kokios rūšies sodyba galėtų būti nereikalinga. Ieškomi namai, kurie kainuoja iki 10 tūkstančių ir kuriems reikia kapitalinio remonto, bet rekonstrukcija galima be gausybės leidimų. Jau stovinčią sodybą daug lengviau rekonstruoti nei iš naujo pastatyti naujoje vietoje, tiesiog pigiau gaunasi.
Neišskirčiau sodybų tipo, kurį rinkosi mažiau, nes labai skirtingi klientai ir poreikiai. Kai prisireikia sodybų, tai jų reikia visoms klientų rūšims. Perka tiek prabangias, tiek vidutinio lygio, tiek tas pačias pigiausias. Ką aš pastebiu, tai yra mažesnė butų paslauga. Galbūt nepopuliariausia kaina yra apie 40 tūkstančių eurų. Sodybos, kurios kainuoja iki 30 tūkstančių ir nuo 60 tūkstančių yra paklausios”, – aiškina specialistė.
Svarbi kaina ir vieta
R. Boguševiečienės teigimu, svarbus dalykas renkantis sodybą yra kaina. Ji pasakoja, kad žmonės skambina ir sako, jog turi 7 tūkstančius ir nori namuko, kuris tiek kainuotų ir klausia, ar būtų galima nusiderėti, rasti panašius variantus. Pasak jos, kiti žmonės paskambina ir nori vidutinio lygio sodybos, kad būtų galima ten gyventi, tačiau ateityje gali reikėti remonto. Specialistės teigimu, tokd objektas kainuoja iki 30 tūkstančių.
„Yra žmonių, kurie nori tikrai sutvarkytos sodybos, kad bet kada galėtų joje pagyventi. Jų kaina siekia apie 60 tūkstančių eurų. Objektai prie ežerų yra brangesni, gali kainuoti ir virš 100 tūkstančių. Antras kriterijus, pagal kurį klientai renkasi, tai vietovė. Žiūri atstumą nuo didmiesčio, vieni mėgsta miškų apsuptyje, kiti palei ežerą, dar kiti kalvų apsuptyje, kiek žmonių, tiek ir skonių. Būna žmonių, kurie mėgsta erdvinius peizažus, kad sodyba būtų ant kalno ir toli matytųsi“, – tikina ji.
Labiau domina vienkiemiai
Pasak specialistės, dabartinė situacija truputį veikia tai, kad žmones labiau sudomina vienkiemiai dėl koronaviruso grėsmės.Aplink Vilnių daug poilsiautojų, tad žmonės, kurie ieško tikro poilsio ir ramybės, važiuoja toliau į Zarasų rajoną, Ignaliną, Rokiškio rajoną arba į kitą pusę Lietuvos, kur nusiperki sodybą su pora hektarų, ten garantuotas saugumas bei laisvė.
„Pagal dabartines politines prognozes manau, kad sodybų pirkimo bumas dar tikrai tęsis, kadangi visa situacija parodė tikrąją tokio objekto vertę. Nesvarbu, kokia yra sodyba, bet tai yra gera pradžia kūrimuisi ir yra vertinama. Dar tikrai yra panikuojančių klientų, kurie ruošiasi antrai koronaviruso bangai, žmonės yra išsigandę. Sakyčiau, kad net per daug neadekvačiai, daugiau nebenorėtų sėdėti bute ir laukti, kol praeis karantinas“, – prognozuoja R. Boguševičienė.