Jis rašo:
„Su širdgėla vis paskaitau straipsnius, kad Lietuvos smulkūs pieno ūkiai bankrutuoja, parduoda galvijus ir pieno įrangą lenkams. Viena iš priežasčių – dėl sausros nėra pašarų. Skubiai: už „ačiū“ išsivežkite 7 ha nušienautos pievos šieną. Sočiai žolės. Imkit ir vežkit. Gal yra ir daugiau tokių, kaip aš? Padėkime savo žemdirbiams. Gal kada nors atsiras protingesnė valdžia ir padės saviems žmonėms? Nejaugi mūsų tokia skurdžiausios Europos valstybės dalia?“
DELFI pašnekino rašytoją, kodėl jis pats neūkininkauja.
„Šieno aplinkui nereikia, nes pas mus nebėra gyvulių, o pas mane šiemet, nepaisant sausros, užderėjo vešli žolė, nors ją ir baigiau pjauti tik penktadienio ryte. Ankstesnėm dienom pjauta žolė jau sausa. Mielai viską dovanoju“, – aiškina E. Malūkas.
Jis pats neūkininkauja, nors ir valdo gan didelį žemės plotą – su mišku, privačiu ežeru, žvyro karjeru 43 ha. Autorius porina, kad mėgino ūkininkauti, tačiau kai pasėjo 18 maišų miežių, o kūlė 21, žemdirbišką veiklą baigė. Žemės našumas 17 – 23 balai. Čia buvęs tarybinis ūkis kuldavo iš hektaro iki 2 t. Palyginimui, šiuolaikiniai ūkiai gerose žemėse kulia iki 10 t.
Šienas sodyboje netoli Vievio