Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ priimamos nuo šių metų liepos 1 d. iki rugsėjo 18 d.
Tai jau antrasis paraiškų teikimo pagal šią veiklos sritį etapas. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Problemų dėl vilkų daugėja
Vilkų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus nemažėja, todėl jų laikytojams vis daugiau rūpesčių, kaip apsaugoti savo gyvūnus, ir vis aktualesnės tampa prevencinės priemonės. Viena populiariausių jų – geri elektriniai aptvarai, kuriems įsigyti skiriama parama. Tiesa, pasak ūkininkų, tai nėra šimtaprocentinė apsaugos priemonė, nes vilkai įsigudrina juos įveikti, tačiau ne vienu atveju ir atbaido.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė teigė, kad dėl vilkų išpuolių problemų daugėja, todėl gyvulių augintojams numatyta parama prevencinėms priemonėms įsigyti.
„Augintojai kalba, kad tos priemonės reikalingos. Aišku, geriausiai apsaugoti gyvūnus galima laikant juos tvarte, bet suprantame, kad visais atvejais to neįmanoma padaryti. Tokios prevencinės priemonės yra naudojama ir kitose šalyse“, – sakė ŽŪM atstovė.
Įtrauktos šešios naujos savivaldybės
Kaip pastebėjo A.Prakapienė, paramos prevencinėms priemonėms gali prašyti ūkinių gyvūnų augintojai tik iš tų savivaldybių, kuriose yra nustatyta daugiausia žalos atvejų per pastaruosius 5 metus. Į sąrašą patenka Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r., Prienų r. savivaldybės. Taip pat antruoju paraiškų rinkimo etapu įtrauktos 6 naujos – Jurbarko r., Kėdainių r., Šalčininkų r., Telšių r., Utenos r. ir Zarasų r. savivaldybės.
ŽŪM atstovė sakė, kad registruojant vilkų padarytos žalos atvejus ir sudarant savivaldybių, kuriose yra didesnė rizika dėl vilkų išpuolių, sąrašą, yra tam tikrų niuansų. „Būna, kad ūkininkai nesikreipia kompensacijų į savivaldybes dėl vilkų papjautų avelių ar kitų gyvulių. Tada tie atvejai nepatenka į statistiką ir dėl to nukenčia to rajono augintojai“, – teigė ji.
Paramą galės gauti ir smulkūs šeimos ūkiai
Pretenduoti į paramą gali fiziniai (ne jaunesni kaip 18 m.) bei juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose ketinama įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.
Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t.y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – galvijų, avių ir ožkų.
ŽŪM vyriausioji specialistė A.Prakapienė pabrėžė, kad šiame paraiškų teikimo etape nauja tai, kad apsaugos nuo vilkų priemonės bus kompensuojamos ir šeimos ūkiams, kuriuose šeimos nariai susijungę valdoje partnerystės sutarties pagrindu. Anksčiau tokie smulkūs šeimos ūkiai negalėjo pasinaudoti teikiama parama apsaugai nuo vilkų. Atsižvelgiant į tai buvo patikslintos priemonės įgyvendinimo taisyklės ir įtvirtinta, kad paramą gali gauti tie ūkiai, kuriuose ūkiniai gyvūnai yra užregistruoti valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu.
Kompensuoja 100 procentų
Vienas paramos gavėjas gali gauti iki 5 000 eurų paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. A.Prakapienė patikslino, kad paramos gavėjas pats turės susimokėti tik pridėtinės vertės mokestį, nes jis paramos lėšomis nekompensuojamas.
Už paramos lėšas galima įsigyti vielinį, juostinį arba elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis, taip pat – elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį ar įrenginius ir (arba) jo (-ų) dalis.
Primenama, kad įgytas apsaugos priemones būtina įrengti laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų bei rekomendacijų. O šia priemones reikės išlaikyti bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.
Dar vienas reikalavimas – iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos faktiškai išlaikyti ne mažiau negu paraiškos pateikimo metu turėtą metinį vidutinį sąlyginių galvijų skaičių.
Projektą reikia įgyvendinti ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikti prašymą per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.