Į DNR planą jau yra įtrauktos investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimą žemės ūkio produkcijos džiovinimui ir kitiems gamybiniams procesams, taip pat – į žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimą krizių atveju. Iš viso ŽŪM yra pateikusi 7 priemones, kurių bendra suma siekia 36 mln. Eur.
Vieni ūkininkai naštos nepakels
DNR plane prioritetas teikiamas ne tik mūsų šalies ekonomikos skatinimui, bet ir klimato kaitos pasekmėms suvaldyti, o tai labai aktualu ir žemės ūkiui, nes būtent šis sektorius labai nukenčia dėl klimato kaitos iššūkių. Kita problema, kad ūkininkai baiminasi, jog jie neturės pakankamai investicijų visiems su aplinkosauga ir klimato kaita susijusiems reikalavimams, kuriuos kelia Europos Sąjunga, įgyvendinti.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), girdėdama tokius žemės ūkio sektoriaus dalyvių nuogąstavimus, nuolat ieško papildomo finansavimo galimybių, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų įgyvendinti klimato tikslus ir įdiegti tvarias technologijas, neatsilikdamas nuo kitų ES valstybių narių, užsitikrintų palankias konkurencines sąlygas bei būtų patrauklus vartotojams.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra nekart pabrėžęs, kad žemės ūkio sektoriui keliami reikalavimai, susiję su klimato kaitos mažinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, yra labai ambicingi, ypač naujajame laikotarpyje. Todėl ūkininkams reikia suteikti papildomų žinių ir kompetencijų taikyti technologijas, kurias diegiant galima sumažinti ūkio sąnaudas, o tuo pačiu ir neigiamą poveikį gamtai. Pokyčiai yra neišvengiami ir reikalingi, tačiau valstybė privalo kiek įmanoma labiau prisidėti ir finansiškai, mūsų šalies žemės ūkis būtų gyvybingas ir po 30 metų.
Rėmėsi mokslininkų išvadomis
Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė teigė, kad ŽŪM teikia priemones, kurios prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos skatinimo ir, žinoma, kartu padėtų žemės ūkio subjektams finansiškai įgyvendinti įsipareigojimus, kurie susiję su aplinkosauga, klimato kaita.
Neseniai ŽŪM pateikė siūlymą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą įtraukti energetiškai efektyvių, klimato kaitai palankių investicijų į tvarią žemės ūkio gamybą taikymą. Investicijų komitetas tam pritarė. Investicijos į tvarią žemės ūkio gamybą turėtų ne tik prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, padėtų ūkininkams sutaupyti ir gauti kuo didesnį derlių, bet ir būtų naudingos visuomenei.
Pagal šią priemonę bus teikiama parama ūkininkams srutų rūgštinimo rezervuarų įrangai ir tiesioginės sėjos sėjamosioms įsigyti. Tam numatant paramą įsiklausyta į mokslo žodį.
Štai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, įvertinę žemės dirbimo operacijų ir sėjos išlaidas bei laiko sąnaudas, nustatė, kad gilusis arimas, kurį dabar taiko nemažai mūsų ūkininkų, yra ekonomiškai neefektyvus. Be to, taip judinant dirvožemį yra atlaisvinamas CO2.
Mokslininkai daro išvadą, kad ekonominiu atžvilgiu efektyviausia sėti moderniomis sėjamosiomis į neišartą dirvą. Preliminariais skaičiavimais, dėl to ūkių sąnaudos sumažėtų apie 110 Eur/ha. Tad nemažai ūkininkų pritaria ir laukia, kad tokios investicijos būtų remiamos.
Nemažai problemų padėtų išspręsti ir investicijos į srutų rūgštinimo rezervuarų įrangą. Tai leistų
padidinti dirbamos žemės našumą išsaugant srutose esantį azotą, kuris lengviau infiltruotųsi į dirvą. Ne mažiau svarbu, kad bus mažinama oro tarša, kuri susidaro dėl gyvulininkystės objektuose tradiciniu būdu tvarkomo mėšlo ir srutų. Taigi bus labiau patenkinti ir ūkininkų kaimynai bei visa vietos bendruomenė.
Be to, turint tokį įrenginį galima atlikti srutų rūgštinimo paslaugą ir kitiems ūkiams. Svarbu, kad rezervuare rūgštintos srutos per 2 savaites būtų išlaistomos laukuose, kitaip jas vėl reikės rūgštinti. Ekspertų skaičiavimais, įterpiant į hektarą 15 tonų rūgštintų srutų, įterpiamo organinio azoto kiekis yra apie 47,2 kg, tai leidžia ūkiui sutaupyti 22,5 Eur/ha dėl sintetinių trąšų poreikio sumažėjimo, atėmus rūgštinimo išlaidas.
Investicijoms į srutų rūgštinimo rezervuarų įrangą skirta apie 600 tūkst. Eur, o tiesioginės sėjos sėjamosioms įsigyti – 2 mln. Eur. Numatomas paramos intensyvumas – 50 proc.
Prioritetas nedideliems ir vidutiniams ūkiams
Didelei ūkininkų daliai svarbu tai, kad prioritetas pažangioms technologijoms skirtai paramai gauti bus teikiamas nedideliems ir vidutiniams ūkiams, nes šių ūkių galimybės investuoti yra gerokai mažesnės dėl mažo sukaupiamo finansinio kapitalo. Taip pat – ir kooperuotiems arba jungtinės veiklos pagrindu veikiantiems pareiškėjams.
ŽŪM skatina ir siekia Lietuvos žemės ūkio sektoriuje padidinti kooperavimąsi ne tik žemės ūkio produkcijos realizavimo, bet ir dalijimosi technologijomis srityse. Tokiu būdu efektyviau panaudojamos investicijos bei užtikrinama didesnė paramos sklaida. Ir, žinoma, kooperuotai dirbant ūkininkai sutaupo lėšų.
Ši paramos schema turi būti derinama su Europos Komisija. Gavus pritarimą, nedelsiant bus pradedamos rinkti ūkininkų paraiškos paramai gauti.
Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius
Investicijų komitete gautas patvirtinimas dar vienai ŽŪM pasiūlytai priemonei – tai atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimas žemės ūkio produkcijos džiovinimui ir kitiems gamybiniams procesams. Tam numatyta 5 mln. Eur, o paramos intensyvumas – 40 proc.
„Žemės ūkyje išnaudojama gana nemažai energijos. Tokia priemonė siūloma atsižvelgiant į tai, kad turime palaipsniui pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai leis sutaupyti ir patiems ūkininkams. Pagal ją būtų finansuojamas saulės kolektorių ir saulės šilumos jėgainių įdiegimas“, – tvirtino G. Pupšytė.
Paramos galės prašyti daržininkystės, sodininkystės, grūdininkystės, gyvulininkystės ir mišrios gamybos ūkiai. Tačiau parama būtų skiriama tiems ūkiams, kurie valdo ne daugiau kaip 300 ha. Tokia nuostata taikoma atsižvelgiant į tai, kad stambesni ūkiai generuoja didesnes pajamas, siekiant mažinti socialinę atskirtį kaime ir sustiprinti vidutinius ūkius, kurie kuria didelę pridėtinę vertę kaime.
Dėmesys tvariai maisto tiekimo grandinei
COVID-19 protrūkis parodė, kad žemės ūkis gali būti jautrus įvairioms krizėms ir kaip svarbu užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę. Tad neatsitiktinai ŽŪM pasiūlė iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano finansuoti ir šią priemonę – žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių atveju.
„Ši priemonė susideda iš trijų etapų. Pirmasis – mokslinių tyrimų užsakymas, kada mokslininkai nustato, kur yra silpniausios žemės ūkio grandys ir kokios investicijos galėtų duoti didžiausią pridėtinę vertę bei naudą visuomenei. Šiai priemonei numatyti 9 mln. eurų, įskaitant mokslinius tyrimus ir vėliau pagal jų išvadas planuojamas investicijas. Investicijų komitetas yra pritaręs pirmam etapui ir skyręs 80 tūkst. eurų moksliniam tiriamajam darbui. Kai bus išvados, kokių investicijų mums reikia, tada bus svarstoma dėl tolesnių investicijų ir konkrečių sumų“, – aiškino G. Pupšytė.
Klimato kaitą pajuto savo kailiu
Klimato pokyčiai yra skaudūs žemdirbiams. Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai tai pajuto savo kailiu. Štai 2017 m. dėl rudens ilgalaikių liūčių nenuimto derliaus nuostoliai siekė apie 47 mln. eurų, o dėl neapsėtų laukų ir žuvusių pasėlių – apie 120 mln. eurų. Savivaldybių pateiktais duomenimis, apsemti ar neįvažiuojami laukai sudarė daugiau kaip 140 tūkst. hektarų.
2018 m. šalyje užtrukusi sausra atnešė nuostolių tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriams. Jų dydis siekė beveik 102 mln. eurų. Pernai ūkininkai prarado dalį derliaus dėl vėlyvų šalnų, ypač nukentėjo sodininkystės, daržininkystės sektoriai.
Po tokių stichinių gamtos reiškinių žemdirbiai sulaukė valstybė pagalbos, tačiau jų daugėjant valstybė ateityje gali neturėti pakankamai lėšų kompensacijoms. Todėl investicijos į pažangias technologijas – vienas iš būdų prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų ir mažinti taršą.
Pagal Paryžiaus klimato kaitos susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su kitomis ES valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. Pagal Paryžiaus susitarimą ŠESD – metano (CH4) ir diazoto oksido (N2O) – emisija iš šalies žemės ūkio sektoriaus sudaro penktadalį visos emisijos (2018 m. 21,1 proc. CO2 ekvivalentu) ir ši dalis nemažėja.
Atsižvelgdama į tai, ŽŪM turi numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti tvarų ūkininkavimą, daugianarę sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, apsaugoti organinius dirvožemius nuo paviršinės augmenijos dangos ardymo, gerinti dirvožemio derlingumą, taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, skatinti tvariai naudoti sintetines trąšas ir jas keisti organinėmis bei kt.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.