Norint tuo pasinaudoti reikėtų suskubti, nes paraiškos priimamos trumpą laiką – nuo gruodžio 16 d. iki gruodžio 30 d.
Paraiškos teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu https://zumis.lt.
Uždarbio miške mažai
Miškininkų dinastijos atstovas, buvęs ilgametis Ukmergės miškų urėdas Antanas Hofmanas, kartu su žmona valdantis apie 100 ha miško, sako, kad parama miškininkams labai reikalinga. Jos reikia ir miško įveisimui, ir jaunuolyno ugdymui ir kt.
„Kol miškas užauga, jam reikia skirti daug dėmesio. Jeigu miško neprižiūrėsi, nieko gero nelauk“, – teigė nusipelniusio Lietuvos miškininko vardą pelnęs vyras. Anot jo, ypač daug darbo reikalauja jaunuolynų ugdymas, o pajamų iš to negausi. Tačiau sutvarkius jaunuolyną išauga miško vertė.
Parama jaunuolynų ugdymui teikiama pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
„Tiems, kas nori tinkamai prižiūrėti mišką, ši priemonė yra viena iš efektyviausių. Galvojant apie miško ateitį, būtina ugdyti jaunuolynus. Tiesa, iš to uždarbio nėra, bet darbo daug. Geras sprendimas, kad šiemet buvo padidinta išmoka už jaunuolyno ugdymą. Tai tikrai motyvuoja miškininkus“, – sakė A. Hofmanas.
Gavo paramą 15 ha jaunuolyno plotui sutvarkyti
A. Hofmanas pasakojo teikęs tris paraiškas dėl paramos jaunuolynui ugdyti ir finansavimą gavęs maždaug 15 ha jaunuolyno plotui sutvarkyti. Jis pabrėžė privalumą, kad dabar leidžiama tam pačiam jaunuolynui prašyti paramos du kartus per 2014-2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį. „Jaunuolynai greitai auga, tad kartais reikia pakartoti tuos darbus“, – pastebėjo miškininkas.
Kaip ugdomi jaunuolynai? „Pavyzdžiui, pasodini eglaites, o tame miško plote savaime prisisėja daug lapuočių. Vertingesnius lapuočius reikia palikti ir paugdyti, nenaudingus krūmus, kurie stelbia pagrindinis medžius, iškirsti. Turėdami daugiau erdvės medžiai gauna daugiau saulės, greičiau auga, stiprėja, taigi, visas medynas tampa kokybiškesnis. Jaunuolynas ugdomas iki 20 metų“, – aiškino vyras.
Patyręs miškininkas sakė, kad dėl šiltėjančio klimato miškuose prasčiau jaučiasi spygliuočiai, dabar labiau vertinamas beržas. Miškininkaujant reikia atsižvelgti į tokias tendencijas.
Miškininkų dinastija siekia 300 metų
A. Hofmanas teigė anksčiau miškuose pats daug nuveikdavęs darbų, dabar dėl amžiaus reikia talkininkų. Vyras džiaugėsi, kad padeda miškininkystės mokslus studijavęs vyriausiasis anūkas.
„Anksčiau pats dariau, o dabar jam duodu pasireikšti. Čia reikia kvalifikuoto žmogaus“, – pastebėjo buvęs ilgametis Ukmergės miškų urėdas.
Nusipelniusiam miškininkui būtų daug džiaugsmo, jeigu anūkas nenutoltų nuo miškininkystės – juk Hofmanų giminės miškininkų dinastija siekia 300 metų.
„Kiek žinau savo giminės istoriją, šeimoje visada buvo miškininkų. Prieš 300 metų netoli Ukmergės gyvenęs grafas Kosakovskis mano protėvį pakvietė tvarkyti miškų ir medžioklės reikalų. Nuo to laiko miškininkystė – giminės kraujyje. Mano tėvas visą amžių pradirbo miškininku, mama buvo eigulio dukra“, – pasakojo miškininkų giminės dinastijos atstovas ir pridūrė, kad jo žmona taip pat yra paveldėjusi miško.
Suteikta galimybė šiemet antrą kartą teikti paraiškas
2020 m. paraiškos buvo renkamos nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį miškų valdytojai pateikė 37 paraiškas, kurios surinko 30 privalomų atrankos balų ir daugiau, bei paprašė 1 857 468 Eur paramos, o šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 1 834 883 Eur paramos lėšų.
Nuo gruodžio 16 d. iki gruodžio 30 d. sudaryta galimybė dar kartą teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
ŽŪM primena, kad paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėje. Nekilnojamasis turtas (miškas, miško žemė ar statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
Parama teikiama šioms veikloms: pamiškių formavimui; miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui arba būdingos miško struktūros palaikymui; nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymui (rekonstrukcijai) į vietinių medžių rūšių medynus; jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kai savarankiškos investicijos, rengimui.
Svarbu žinoti, kad viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas neremiamas.
Padidino išmoką už išugdyto jaunuolyno hektarą
Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo. Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklai parama skiriama, mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą.
ŽŪM pabrėžia, kad šių metų liepą pakeistose taisyklėse patvirtinta didesnė kompensacinė išmoka, kuri dabar sudaro 343 eurus už išugdyto jaunuolyno hektarą (anksčiau buvo 253 eurai).
Verta atkreipti dėmesį, kad per KPP įgyvendinimo laikotarpį pretenduoti į jaunuolynų ugdymo paramą už tą patį plotą galima ne daugiau kaip 2 kartus. Antrą kartą parama gali būti teikiama, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip 3 metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo. Trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos pagal veiklą.