Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkinių gyvūnų augintojus suskubti teikti paraiškas ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensacijoms gauti. Paraiškų laukiama iki 2020-ųjų gruodžio 31 d.
Jos priimamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos.
Draudžia visą kiaulių bandą
Kiaulininkystės ūkiai dabar akylai saugo auginamas riestauodeges. Biologinės saugos priemonės jau tapo kasdieninė praktika. Ne vienam ūkinių gyvūnų augintojui įprastas tapo ir užkrečiamųjų ligų rizikos valdymas draudžiant laikomus gyvūnus.
Bendrovės „Kupiškio Akmenlita“ vadovas Nerijus Jėcka sakė, kad auginamas kiaules drausti pradėjo, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas afrikinio kiaulių maro pasireiškimas.
„Dėl kitų ligų nebūna tokio masinio netekimo, o maras paprastai išguldo visus gyvūnus. Atsiradus šiai užkrečiamajai ligai iškilo didžiausia rizika“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
N. Jėcka minėjo, kad kiaules drausti turi ir dėl banko reikalavimo. „Kadangi turime finansinių įsipareigojimų bankui, privalome visas kiaules apdrausti. To iš mūsų reikalaujama, todėl tą draudimą vykdome ir naudojamės parama draudimo įmokoms kompensuoti“, – sakė jis.
Bendrovės fermose laikoma apie 9000 kiaulių, visa banda ir yra draudžiama. Pasak bendrovės vadovo, teikti paraišką pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ ir prašyti ūkinių gyvūnų draudimo įmokomų kompensacijų nėra sudėtinga.
Draudimo įmokų kompensacijos reikšmingos
N. Jėcka pasakojo, kad kiaulių ūkiai labai saugosi afrikinio kiaulių maro, taiko atitinkamas priemones. „Išmokome saugotis ir dirbti tokiomis aplinkybėmis, visur kompleksuose įdiegtos biologinės saugos valdymo sistemos. Bet jeigu kas atsitiktų, verslą gali užgulti didžiuliai nuostoliai. Todėl ramiau, kai kiaulės yra apdraustos. Kadangi draudimo įmokos nėra mažos, tai parama labai reikalinga“, – sakė Kupiškio rajone veikiančios bendrovės vadovas.
Jis pabrėžė, kad 2014–2020 m. KPP parama ūkinių gyvūnų draudimo įmokoms kompensuoti skiriama tik nuo užkrečiamųjų ligų, kitas rizikas, pavyzdžiui, dėl kitokių ligų, gaisro, vagysčių reikia drausti savo lėšomis.
Kiaulių auginimo bendrovės vadovas tvirtino, kad dabar kiaulininkystės sektoriuje susiklostė įtempta situacija. „Dėl Vokietijoje užfiksuoto afrikinio kiaulių maro šernuose yra sustabdytas vokiškos kiaulienos eksportas į Kiniją. Todėl kiaulienos rinka Europos Sąjungoje yra perpildyta. Situacija labai sudėtinga, bet verslo dėl to negali stabdyti, ilguoju laikotarpiu pajamos išsilygina“, – aiškino jis.
Kas ir kokių ūkinių gyvūnų draudimui gali gauti paramą?
Paramos gali kreiptis aktyvus žemės ūkio subjektas, kuris laiko ūkinius gyvūnus, jo vardu įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre, ir yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Taip pat jis turi būti apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše nurodytų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kritinių ligų sąraše dabar yra apie tris dešimtis pavojingų ligų.
Nuo užkrečiamųjų ligų draudžiami gali būti galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai.
Kompensuojama 70 proc. draudimo įmokos
Kompensuojama yra iki 70 proc. draudimo įmokos, neviršijant nustatytos maksimalios kompensuojamos sumos dydžio. Draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai. Paramos lėšos paramos gavėjams išmokamos draudimo sutarčiai pasibaigus taikant išlaidų kompensavimo būdą.
Pabrėžtina, kad ūkinių gyvūnų laikytojams gali būti kompensuojamos patirtos išlaidos tuomet, jei paraiška buvo pateikta iki draudžiamojo įvykio. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmokos suma paramos gavėjui negali viršyti draudžiamojo įvykio metu patirto nuostolio dydžio.
Pagal draudimo sutartį numatoma padengti apdraustos gyvūnų rūšies nuostolio suma (draudimo suma) turi viršyti 20 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi prisiimti tam tikrą nuostolių dalį.
ŽŪM primena, kad paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas. Taigi pareiškėjai gali gauti avansą. ai leidžia padėti spręsti apyvartinių lėšų įšaldymo problemą.
Prieš paraiškos teikimą – draudimo sutartis
Ūkinių gyvūnų augintojai turėtų žinoti, kad prieš teikiant paramos paraišką, būtina sudaryti draudimo sutartį su draudimo įmone. Prieš sudarydami draudimo sutartį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus.
Jei perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė kaip 58 tūkst. eurų, draudimo sutarčiai sudaryti privalu gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip 3 skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus. Kai pareiškėjas apklausė ne mažiau kaip tris draudikus, tačiau trijų komercinių pasiūlymų negavo, teikiant paraišką jam reikia įrodyti, kad dėl pasiūlymo buvo kreiptasi.
Kai draudimo paslaugų vertė yra lygi 58 tūkst. eurų ir daugiau, draudimo paslaugų pirkimai organizuojami vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės.
Jei pareiškėjai yra perkančiosios organizacijos, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Paraiškos teikiamos savivaldybėse
Paraiškas reikia teikti savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Kartu teikiama draudimo sutartis ir draudimo paslaugos pirkimo dokumentai. Sudarius draudimo sutartį, draudimo įmoką reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Pažymėtina, kad parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.