Žemės ūkio ministerija ragina žemdirbius drausti augalus bei pasėlius ir pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Draudimo įmokos kompensuojamos pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“.
Paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo iššalimo įmokų daliai kompensuoti priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jas galima teikti savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta apie 3,4 mln. eurų paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Pasėlius draudžia kasmet
Šakių rajone veikianti Voniškių žemės ūkio bendrovė kasmet draudžia pasėlius ir teikia paraiškas kompensacijoms už pasėlių draudimo įmokas gauti. „Rizikų nemažėja. Tai neišvengiamybė, nes gali likti basas ir nuogas, jeigu šalčiai ar kruša suniokos pasėlius. Tie žemdirbiai, kurie galvoja apie perspektyvą, turi imtis tokio rizikos suvaldymo“, – neabejoja bendrovės vadovas Henrikas Braškys.
Voniškių žemės ūkio bendrovė dirba apie 1500 ha žemės. Kadangi ūkis yra mišrus, vystoma ir augalininkystė, ir gyvulininkystė, dalį laukų užima pašariniai augalai ir ganyklos. Tačiau didžiojoje dirbamos žemės dalyje – apie 80 proc. – kasmet plyti javai ir rapsai. Visi šie pasėliai kasmet yra draudžiami.
„Pavasarį pasėlius paprastai draudžiame nuo krušos, o žieminius kviečius ir rapsus – nuo iššalimo. Tokia yra mūsų pozicija“, – tvirtino bendrovės vadovas.
Suprantama, kad draudžiant pasėlius šakiečiai naudojasi draudimo įmokų kompensacijomis. „Tai būtina pagalba žemės ūkiui. Draudimo įmokos kompensuojamos iki 70 proc., tai reikšminga parama“, – teigė H. Braškys.
Pavasarinis sniegas išguldė rapsus
Taip stropiai pasėlius draudžiančių ūkių Lietuvoje nėra labai daug. Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas mano, jog apgaulinga galvoti, kad jeigu kurį laiką nebūna šaltų žiemų ir pasėliai gerai peržiemoja, drausti nebereikia.
„Mes esame įsitikinę, kad pasėlius drausti reikia kasmet, tai ir darome. Kai kurie sako, kad jeigu per 10 metų nieko neatsitiko, tai jau reikia atsipalaiduoti. Bet vienuoliktais metais gali ištikti bėda ir tada galima likti „ant ledo“ ir atsidurti prie bankroto slenksčio. Kelios pastarosios žiemos buvo palankios, pasėlių neiššaldė, bet yra buvę, kai iššalo 100 proc. pasėtų žieminių kultūrų. Jeigu nebūtume draudę, būtų prastos pasekmės“, – sakė didelio ūkio vadovas.
Jis pasakojo, kad šiemet rapsai nukentėjo nuo pavasarinio sniego, kuris stipriai išguldė pasėlius. Bendrovė neprašė draudimo kompensacijų, nes tikėjosi, kad rapsai atsigaus ir nebus tiek nuostolių. „Vis tik patyrėme nemažai nuostolių. Atskiruose plotuose rapsai buvo taip suguldyti, lyg būtų suvoluoti“, – apie šių metų nuostolius kalbėjo H.Braškys.
Pašnekovas prisiminė, kad buvo toks septynerių metų laikotarpis, per kurį tik vienais metais voniškiečiai išvengė nuostolių dėl gamtos padarytos žalos pasėliams.
H.Braškys pabrėžė, kad bendrovė pasėlius draudžia ne dėl pelno, o siekiant suvaldyti gamtos stichijų keliamas rizikas pasėliams.
Kas gali gauti paramą pasėlių draudimui?
Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo draudimo įmokos. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, o juridiniai asmenys – savo vardu valdą.
Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali pateikti vieną paramos paraišką. Tačiau teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos. Apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.
Kiek kompensuojama?
Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad kompensuojama suma negali viršyti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Draudimo sutartis – prieš pateikiant paraišką
Svarbu tai, kad prieš teikdamas paraišką ūkininkas turi pasirašyti su draudimo bendrove draudimo sutartis ar draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir ten turi būti nurodyti duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija; kiekviena augalų rūšis bei plotas; kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma. Taip pat – kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija.
Visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką pareiškėjas turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Parama mokama neatsižvelgiant į draudžiamojo įvykio faktą
Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei turi pateikti šiuos dokumentus:
draudimo sutartį bei visų draudimo sutarties pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas bei paaiškinimus dėl žalą patyrusių pasėlių atsėjimo;
visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.
Drausdami pasėlius ir prašydami tam paramos ūkininkai gali būti ramūs – parama mokama neatsižvelgiant, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Yra galimybė gauti avansą
Paramos gavėjas turi teisę kreiptis dėl dalinės kompensacijos, kuri siekia 70 proc. apskaičiuotos preliminarios paramos sumos, atsižvelgiant į sumokėtą draudimo įmokos sumą. Tokiu atveju paramos gavėjas, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas, iki einamųjų metų balandžio 30 d. savivaldybei pateikia draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų kopijas ir kitus reikiamus dokumentus.
Kokie draudimo paslaugų pirkimo būdai?
Svarbu žinoti, kad prieš sudarydami draudimo sutartis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis bei administravimo taisyklėmis. O perkančiosios organizacijos pirkimus turi vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Jei pirkėjas nėra perkančioji organizacija, o perkamų pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugų suma yra lygi arba viršija 58 000 Eur, pareiškėjas pirkimą turi vykdyti konkurso būdu.
O kai draudimo paslaugų vertė yra mažesnė nei 58 000 Eur, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti kartu su paraiška reikia pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus. Jei rinkoje šias paslaugas teikia mažiau tiekėjų, prie komercinių pasiūlymų pridedamas ir paslaugų tiekėjo pateiktas neigiamas atsakymas.
Šiuo metu pasėlių draudimo nuo pasėlių iššalimo paslaugas teikia AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“,
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.