GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, šis limitas yra nepagrįstas, ministerija neieško sugyvenimo sprendimų su vilku kaip saugoma rūšimi, vietoje to pasirenka išmedžiojimo kryptį. Be to, neatsižvelgta į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, kurie signalizuoja, kad medžioklė gali būti per intensyvi, rašoma pranešime.
Per pastaruosius kelerius metus Aplinkos ministerija vilkų sumedžiojimo limitą padidino nuo 2017 m. buvusio 60 iki šiemet nustatyto 175. Tokį didinimą leido surinkti duomenys apie vilkų šeimų skaičių Lietuvoje, tačiau vien esamas vilkų skaičius neturėtų būti priežastimi drastiškai didinti sumedžiojimus. GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad ministerija kasmet nustato maksimalų galimą pagal Vilko apsaugos planą limitą, tarsi vilkas vis dar būtų vertinamas kaip naikintinas kenkėjas, o ne svarbi miško ekosistemos grandis. Ministerija iš esmės neargumentuoja, ko tikisi pasiekti šiuo limito didinimu.
Ankstesniais metais limito didinimas buvo aiškinamas vilkų daroma žala ūkiams, bet šiemet Aplinkos ministerijos duomenimis, už žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma nepakito. Tad išeina, kad limitas yra didinamas tiek tais metais, kai žala auga, tiek ir tais, kai ji lieka nepakitusi.
Pasak GAA „Baltijos vilkas“ narės Gintarės Herasimenkienės, labiausiai neramina tai, kad ministerija vienpusiškai panaudojo vilkų populiacijos būklės tyrimu, kurį atliko VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai. Ministerija pasinaudojo tik nustatytu vilkų šeimų skaičiumi ir neatsižvelgė į duomenis, rodančius galimai negeras populiacijos būklės tendencijas, dėl kurių būtų buvę sąžininga rinktis ne maksimalų limitą. Per stiprų medžioklės spaudimą vilkų populiacijai gali rodyti tai, kad šiemet genetiškai nustatytų vilkų šeimų skaičius yra mažesnis nei pernai, sumažėjo ir taip nedidelis antramečių jauniklių skaičius tarp sumedžiotų vilkų, nustatytas populiacijos jaunėjimas ir išaugęs patelių skaičius.
Andrius Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad nustatant vilkų sumedžiojimo limitą ignoruojama vilko reikšmė ekosistemose. Pavyzdžiui, vilkai reguliuoja didelę žalą miško savininkams ir augintojams darančių kanopinių žvėrių populiacijas, taip pat smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Vilkų, kaip pagrindinių Lietuvos stambiųjų plėšrūnų, grobio likučiai yra labai svarbūs kitiems miško organizmams. Nors ministerija rašo apie tai savo pranešime, teisindamasi, kodėl neleidžia nelimituojamos vilkų medžioklės, visgi nustatydama maksimalius limitus ji ignoruoja vilko vaidmenį ekosistemose.
GAA „Baltijos vilkas“ įsitikinimu, šis limito didinimas neduos, kaip ir iki šiol nedavė, teigiamų rezultatų sprendžiant ūkininkų ir vilkų konfliktą, tačiau vilkų populiacija bus smarkiai trikdoma, stabdomas jos genetinės įvairovės atsikūrimas, slopinamas jos vaidmuo ekosistemose.