Už tai atsakingos mišką kertančios ir vežančios įmonės labai sunkiai, o kartais net visai nesileidžia į kalbas dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovės Sonatos Kisielienės, miško kirtimus vykdančios įmonės ypač retai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų – informuoti seniūnijas arba ūkininkus apie planuojamus darbus ir medienos sandėliavimo vietas. Šių reikalavimų nepaistoma, nes už jų nesilaikymą numatytos tik simbolinės baudos.
Pasak S. Kiselienės, „derinimas su seniūnija ir/ar ūkininkais pareikalautų papildomai ne tik laiko, bet ir papildomų išlaidų, jei būtų prašoma atstatyti miško kirtimo ir medienos vežimo bei sandėliavimo metu suardytus kelius. Po darbų miškuose, kai vietiniai keliai sugadinami sunkia miško technika, problemos sprendimas gulasi ant seniūnijų pečių. Problema ta, kad dažnai net nežinoma, kokia įmonė taip uoliai darbavosi ir paliko nepravažiuojamus kelius. Taigi, net nežinoma iš ko pareikalauti atsakomybės“.
Apie Rokiškio rajono ūkininkų problemas pasakoja ŽŪR Savivaldos organizatorė Lina Meilutė-Datkūnienė: „Vienas ūkininkas jau ruošia dokumentus teismui dėl įmonės padarytos žalos privačiam žemės sklypui, kuriame buvo suardyta ne tik žemės struktūra, bet ir melioracijos sistema. Kitas ūkininkas patiria finansinių nuostolių kasdien, nes iki jo ūkio dėl suniokoto kelio negali privažiuoti pienovežis paimti pieno. Ūkininkų šeimos nariai jau keletą mėnesiai patys pristatinėja pieną, kurį veža savo traktoriumi, nes joks kitas transportas ūkio nepasiekia. Šio pieno ūkio savininkai jau svarsto, ar neteks jiems atsisakyti karvių, nors tai yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis.“
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) specialistai jau rengia dokumentus ir siūlymus, kaip reikėtų tobulinti teisės aktus, kad į leidimo kirsti mišką išdavimo procesą privalomai būtų įtrauktos seniūnijos.