Sutartis pasirašyta 2022 m. balandžio 6 d., tačiau dabar jau pradedami kolekcijos parengimo išvežti darbai rašoma pranešime.
Apie tai, kas yra šios saugyklos, kiek durų Svalbarde saugo sėklų banką ir kaip buvo atrenkamos lietuviškos sėklos bei kodėl ten nesaugomos ąžuolų sėklos bei kodėl pasirinktos kitos 8 medžių rūšys – videoreportaže.
Pasaulyje yra apie 1700 augalų genų bankų, kuriuose saugomi maistui ir žemės ūkiui svarbūs augalų genetiniai ištekliai. Šie ištekliai yra svarbūs siekiant išsaugoti juos ateities kartoms, jei kartais šalį netikėtai užkluptų gamtiniai kataklizmai, karai ar kokios nors technogeninės katastrofos, kurios sunaikintų ištisas augalų rūšis. Augalų genų bankuose saugomos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos padėtų jas atkurti.
Tačiau tiek klimato kaita, tiek neigiami politiniai sprendimai ir karai kelia grėsmę patiems genų bankams. Pavyzdžiui, Sirijoje, Alepe, augalų genų bankas karo metu buvo sunaikintas. Karo Ukrainoje metu intensyviai naikinama miestų ir regionų infrastruktūra. Tai taip pat kelia grėsmę ir augalų genų bankams. Visi šie blogo žmogaus veikimo pavyzdžiai parodo būtinybę saugoti augalų genetinių išteklių sėklų kolekcijas daugiau nei vienoje vietoje. Dėl to šalys pradėjo dubliuoti savo sėklų kolekcijas ir saugoti jas toli į šiaurę nutolusioje Svalbardo salyno, priklausančio Norvegijai, sėklų saugykloje (Svalbard Global Seed Vault). Dubliuojančių augalų sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijų saugojimas Svalbardo sėklų saugykloje užtikrina vertingiausių genetinių išteklių išsaugojimą kelis dešimtmečius ir sumažina tikimybę negrįžtamai juos prarasti dėl atsiradusių įvairių nepalankių aplinkybių.
Svalbardo sėklų saugykloje sėklos saugomos vadinamosiomis „black box“ sąlygomis, t. y. tik sėklas į saugyklą padėjusi institucija gali jas atsiimti. Pavyzdžiui, taip atsitiko 2015 metais, kai Tarptautinis žemės ūkio tyrimų sausose vietose centras (angl. trumpinys – ISCARDA) iš Svalbardo sėklų saugyklos paėmė 38 tūkst. sėklų pavyzdžių ir pasėjo juos Maroke bei Libane, o 2017 metais naujas tų augalų sėklas padėjo atgal į Svalbardo sėklų saugyklą ilgalaikiam saugojimui.
Šiuo metu Svalbardo sėklų saugykloje saugoma per 1 milijoną 145 tūkstančius augalų sėklų ir kitų genetinių išteklių pavyzdžių, kurie priklauso beveik 6 tūkstančiams augalų rūšių. Jas saugoti Svalbardo sėklų saugyklai yra patikėję 89 institucijos iš įvairių pasaulio šalių.
Lietuvoje augalų genetinių išteklių išsaugojimu rūpinasi Valstybinė miškų tarnyba. Įstaiga turi ir saugo atskirų žmonijai svarbių augalų genetinių išteklių sėklų kolekciją bei siekia užtikrinti jos saugumą ilguoju laikotarpiu. Dėl to, buvo nuspręsta Lietuvos sėklų kolekcijos pavyzdžius patikėti Svalbardo pasaulinei sėklų saugyklai.
Pagal pasirašytą sutartį, Lietuvos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcija bus pateikta Svalbardo saugyklai saugoti šių metų birželio 8 dieną. Kolekcijos perdavimo ceremonijoje dalyvaus LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministras Danas Augutis, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovai, Valstybinės miškų tarnybos direktorė Vilija Augutavičienė bei tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus patarėjas Bronislovas Gelvonauskis.
Pagal sutartį, kolekcija Svalbardo sėklų saugykloje bus saugoma keletą dešimtmečių. Vėliau sėklų pavyzdžiai turės būti atnaujinti.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
