Kad investuodamas nepermokėtum, verta žinoti pagrindinius miškų naudojimo terminus ir išsiaiškinti, kaip nustatoma miško vertė. O tada kyla klausimas - kokį mišką pirkti, kad uždirbtum, ir ką daryti, norint, jog dalis pinigų iškart sugrįžtų.
Tačiau pradžioje siūlome perskaityti pirmas dvi dalis apie investicijas į mišką – bus aiškesni terminai ir sąvokos. Pirma dalis čia. Antra čia.
Ne trumpiau kaip dešimtmečiui
Miškui užaugti reikia šimto metų, tačiau investuojant nebūtina galvoti apie vaikų ir anūkų ateitį. Vis dėlto miškas neturėtų tapti spekuliaciniu objektu, tikina miškų pardavimu užsiimančios UAB „Miško aukcionas“ vadovas Tadas Palaima.
„Į mišką reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją. Jei anksčiau buvo praktika supirkinėti miškus kuriame nors rajone ir parduoti kaip masyvą, tai dabar, pasitraukus iš Lietuvos užsienio kapitalo įmonėms, tokie masyvai neteko paklausos. Dabar lengviausia realizuoti nedidelius, 1 – 2 ha miškelius“, – dalinasi patirtimi T. Palaima.
Pasak miškų pardavimo specialisto, reikėtų žinoti, kad parduodant mišką valstybei reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris skaičiuojamas nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo. Nuo mokesčių atleidžiami tik tie savininkai, kurie mišką išlaikė daugiau nei 10 metų.
Todėl logiška į mišką investuoti bent jau dešimtmečiui. Ypač, jei tiek ir likę iki miško brandos.
Vertingiausi beržynai ir spygliuočiai
Planuojant investiciją, labai svarbu žinoti, kaip apskaičiuoti miško vertę, tačiau dar svarbiau apsisaugoti nuo pirkinio, iš kurio nebūtų jokios naudos arba net reikėtų į jį privalomai papildomai investuoti.
T. Palaima akcentuoja, jog investuoti apsimoka tik į ketvirtos grupės ūkinius miškus, kuriems iki brandos likę 10, daugiausia – 20 metų. Negalima pirkti antros grupės miškų, kuriems priskiriami draustiniai ir reakreaciniai miškai, nes ūkininkauti juose praktiškai neleidžiama.
Miškas turi būti normalaus drėgnumo (N) arba laikinai šlapiomis (L) augavietėmis. Geriausia, kad miške vyrautų eglės, pušys arba beržai.
Miškas niekada nebus vienalytis, vien tik pušys arba beržai, bet svarbu, kad šie medžiai vyrautų – jų mediena paklausiausia, už ją mokama daugiausia.
Baltalksnių ir kitų menkaverčių, trumpo augimo medžių miško negalima laikyti investiciniu. Tokius miškus perka kaime gyvenantys žmonės, kuriems reikia netoli namų pasigaminti malkų. Miškus kertančių įmonių darbuotojai tvirtina, jog baltalksniai šiuo metu biržėje skaičiuojami nuline kaina – nukirtimas ir ištraukimas iš biržės kainuoja daugiau nei pats medis, kadangi didžiąją šių medžių tūrio dalį sudaro malkinė mediena.
Kainą mažina pelkės ir kirtimai
Specialistai rekomenduoja pirkti didesnius nei 1 ha miškus – mažesniuose ploteliuose efektyviai ūkininkauti tikrai nepavyks.
Perkant svarbu nesusigundyti maža kaina parduodamomis kirtavietėmis, su Europos Sąjungos parama įveistų jaunuolynų ar pelkių. Jei jie sudaro didžiąją dalį miško vertės, investicija tikrai neduos naudos, ar net gali atnešti nemažų nuostolių.
„Kirtavietės, pelkės, jaunuolynai visiškai nevertingi, tai gali būti tik priedas prie miško, kurį perki, bet jei už tai skaičiuojama didžioji kainos dalis, tai tikrai neverta pirkti. Už kirtavietę, kurią reikės atsodinti, miško savininkas dar turėtų primokėti, nes tai reikalaus investicijų nusipirkus. Vienos bėdos būna ir taksoraštyje P raide pažymėtose pelkinėse augavietės“, – iš patirties vardijo miškų pardavimo platformos „miskoaukcionas.lt“ vadovas.
Jokiu būdu nerekomenduojama susigundyti įsigyti keliems savininkams priklausančio miško dalį, nebent notariškai yra patvirtinta bendrojoje nuosavybėje esančio miško naudojimo tvarka.
Jei naudojimo tvarka nenustatyta, nusipirkęs bendrą nuosavybę, nežinosi, kurioje vietoje yra tavo miškas ir nieko su juo negalėsi daryti. Dažniausiai nepavyksta net teisme susitarti su savininkais, kam kuri dalis priklauso. Tokiu atveju lieka tik vienintelė išeitis – kuo greičiau parduoti bendrą nuosavybę. O tas tikrai nėra lengva.
Pinigai grįžta iškart
Nusipirkus mišką su žeme, reikia užsiimti jo tvarkymu. Jei miške leidžiami einamieji arba pagrindiniai kirtimai, niekuo nelaukiant juos ir reikia vykdyti – taip grįžta dalis už mišką sumokėtų pinigų.
Mažesniems nei 3 ha miškams miškotvarkos projektų nereikia – galima iškart užsakyti miškotvarkos specialistų atrėžti biržę. Kirtimui atžymėtoje biržėje reikėtų atlikti ištisinius matavimus – išmatuoti kiekvieno medžio aukštį ir skersmenį.
Specialistai tikina, jog labiausia apsimoka statų mišką parduoti aukcione, nes tik šis pardavimo būdas garantuoja galimybę išvengti nereikalingų rūpesčių. Lietuvoje yra kelios stačio miško aukcionus rengiančios įmonės.
„Ko tikrai nereikia daryti patiems – tai užsiimti medienos pardavimu. Būna, kad miško savininkai, gavę kirtimo dokumentus, suskaičiuoja, jog nukirtęs medieną, uždirbs dvigubai – ir nusprendžia samdyti kirtėjus, traukėjus ir patys prekiauti mediena. Bet dažniausiai atsitinka taip, kad iš didelio noro uždirbti patiria vien nuostolius. Klientai, kurie bandė tą padaryti, paskui pripažįsta smarkiai suklydę“,- tikina T. Palaima.
Pasak miško pardavimo platformos vadovo, savarankiškai medieną norintys parduoti miško savininkai dažniausiai bando sutaupyti ir dėl to patiria nuostolius.
Neatlikus ištisinių matavimų, negali tiksliai žinoti medienos tūrio – ir miško kirtėjai, ir medžius iš biržės traukiantys darbininkai jį suskaičiuos kaip norės, todėl pardavus medieną gali paaiškėti, kad jos kiekis buvo mažesnis, nei tas, už kurį sumokėta paslaugas teikusioms įmonėms. Belieka atsidusti, jog visi nori daugiau uždirbti.
Taip pat niekada nežinosi, kokių tiksliai sortimentų medienos pageidaus pirkėjas, net jei manysi jį jau turintis. Pirkėjai bet kada gali atsisakyti pirkti medieną, pavyzdžiui, kad ir pasikeitus situacijai rinkoje.
Miške būtina ūkininkauti
Nekilnojamojo turto pardavimo specialistai senokai pastebėjo, jog investicija į mišką atsiperka geriau nei nuomai įsigytas butas. Taip yra dėl to, kad miško vertė kasmet didėja - 1 ha miško vidutiniškai priauga po 8,3 kub. m. medienos.
Be to, nuolat kyla ne tik medienos kainos – po truputį brangsta ir miškai, ypač brandūs. Dar mūsų senoliai žinojo, jog kas beatsitiktų, miškas ir žemė yra toks turtas, kuris niekada visiškai nenuvertės.
Svarbiausia, kad miško savininkas suprastų, jog pribrendusiame miške reikia būtina ūkininkauti – atlikti kirtimus. Perbrendę medžiai pradeda pūti, juos užpuola kenkėjai, todėl mediena praranda vertę, o miško savininkas patiria nuostolių.
Jei miškotvarkos projekte numatyta kirtimus atželdinti, tai nereikia laukti Miškų įstatyme leidžiamų trijų metų – geriausia mišką atsodinti iškart.
Be to, jei miško neplanuoji parduoti, reikia juo rūpintis – šviesinti jaunuolynus, atlikti retinimus, einamuosius kirtimus.
Atsiimti pinigus
Tačiau nebūtina investuoti į mišką šimtui metų. Jei nori atgauti pinigus, mišką gali bet kada parduoti. Geriausia tą daryti kai didžioji miško medžių dalis pasiekia brandą ir juos jau galima kirsti. Tada nereikės patiems rūpintis kirtimais ir medienos pardavimu.
Geriausias laikas tokiam sprendimui yra tuomet, kai medienos kainos kyla arba bent jau yra stabilios. Nereikia tikėtis sulaukti kainų piko – niekada nežinosi, kada tas bus.
„Vienas dalykas neabejotinas – mišką naudingiausia parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tik parduodamas aukcione gali būti garantuotas, jog taip ir įvyks, nes aukciono metu negalimi jokie pogrindiniai susitarimai ir manipuliacijos, o pasiūlęs didžiausią kainą savo sprendimo pirkti mišką negali pakeisti“,- garantavo T. Palaima.