„Mūsų skaičiavimais, Lietuvoje yra per 150 tūkst. hektarų žemės, tinkamos miškų įveisimui. Žinome, kad šalies žemių savininkai laikosi tiek skaidrumo, tiek ir miškininkystės teisės aktų reikalavimų, todėl matome Lietuvą kaip puikią tvarios miškininkystės partnerę“, – sako vienas iš „Arbonics“ įkūrėjų ir vadovas Kristjanas Lepikas.
Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti bendrovė šiuo metu bendradarbiauja su daugiau nei 200 žemės savininkų. Vienais pirmųjų klientų Lietuvoje tapo į mišką ir žemės ūkio paskirties žemę Vidurio ir Rytų Europos šalyse investuojantis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“.
Pasak „Arbonics“ atstovo, pajamos iš būsimo miškų įveisimo žemės savininkus pasiektų iš įmonių, norinčių sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai, susimokant už išskirto CO2 perkėlimą į ilgaamžę formą – miškus.
„CO2 sertifikatais prekiaujama savanoriškoje rinkoje, kur įmonės juos perka siekdamos neutralizuoti savo veiklos pėdsaką. Ši rinka gyvuoja jau 30 metų, tačiau stipriai išsivystė tik pastaraisiais metais. Besivystančiai rinkai keliama vis daugiau reikalavimų, o pirkėjai reikalauja tik aukštos kokybės CO2 sertifikatų. Galimybių pasitelkus technologijas ir duomenis pateikti rinkai skaidrius, aukštos kokybės projektus – tokių, kokių ir nori pirkėjai – yra daug“, – paaiškina K. Lepikas.
Bendrovė žemės savininkams garantuoja nemokamą žemės tinkamumo vertinimą (angl. land suitability assessment, LSA), kuriuo, duomenis analizuojant įvairiais sluoksniais, įvertinamas turimos žemės tinkamumas miško įveisimo projektui. Pasitelkus žemės savininkų, palydovų, nuotolinių jutiklių ir kitus duomenis, „Arbonics“ kuria išsamius duomenų modelius, skirtus sodinimui, auginimui ir būsimo projekto sėkmei stebėti.
K. Lepikas taip pat priduria, kad jie veda derybas su daugiau nei dvidešimčia CO2 sertifikatų pirkėjų ir dalyvauja anglies dioksido sertifikatų pirkimuose, kurių apimtys, skaičiuojama, siekia milijonus eurų.
Pirmosios pajamos – po penkerių metų
Miško įveisimas – tai naujo miško sodinimas žemėje, kuri pastaraisiais dešimtmečiais nebuvo apaugusi mišku ir buvo naudojama kitiems tikslams, pavyzdžiui, ūkininkavimui, arba kurioje šiuo metu nevykdoma jokia ūkinė veikla. Šis procesas skiriasi nuo miškų atkūrimo, kai miškai atsodinami tose vietovėse, kuriose jie buvo iškirsti ar kitaip sunaikinti.
„Miško įveisimui tinka senos apleistos ganyklos ir kitos panašios vietos, kuriose jau ilgą laiką nebuvo aktyviai ūkininkaujama ir iš to nėra uždirbama. Tačiau miško įveisimas tokių žemių savininkams leis uždirbti pajamų iš CO2 sertifikatų pardavimo. Skaičiuojama, kad vidutinė CO2 sertifikato pardavimo kaina gali siekti 50 eurų ar net daugiau. Pirmosios pajamos už parduotus CO2 sertifikatus miškų savininkus po penkerių metų, vėliau – kas kelerius metus“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.
Atsižvelgiant į galimybes, procesas nuo sutarties pasirašymo iki sprendimo imtis miško įveisimo gali trukti vos savaitę.
Nusprendę įveisti miškus, žemės savininkai išlaiko visišką savo žemės kontrolę, patys nuspręsdami, kokius medžius sodinti ir kaip tvarkyti būsimą mišką. Tuo metu „Arbonics“ pasirūpina anglies dioksido kiekio pokyčių žemėje matavimu ir stebėsena, kad žemės savininkams būtų išduodami patikrinti ir akredituoti CO2 sertifikatai.
Nurodoma, kad sutarties trukmė priklauso nuo planuojamo miškų kirtimo ciklo ir gali svyruoti nuo 40 iki 100 metų. Konservatyviais skaičiavimais, žemės savininkas, turintis gerai pritaikytą žemę, viso projekto įgyvendinimo metu galėtų uždirbti apie 16 tūkst. eurų už hektarą.
