Fondo atidarymo renginyje paskelbta ir apie pirmąją auką. Verslininkė Tamara Mizarienė jau skyrė jai priklausantį žemės sklypą, kuriame už fondo surinktas lėšas jau šį pavasarį bus sodinami pirmieji sodinukai, rašoma pranešime.
„Matydamas vis intensyvesnius klimato šiltėjimo požymius bei prastą miškų valdymo politiką Lietuvoje, nusprendžiau imtis iniciatyvos ir įkurti paramos fondą, kurio tikslas būtų didinti šalies miškingumą, kuriant natūraliai besivystantį mišką, kuris nebus kertamas ar kitaip naudojamas komerciniais tikslais. Fondo veiklos skaidrumą užtikrins strateginio valdymo taryba, kurią suformuosime iš steigėjų, patarėjų bei ambasadorių“, – teigia fondo steigėjas, verslininkas bei politikas Remigijus Lapinskas.
Jo teigimu, fondo veiklos apims tiek visuomenei atviras miško sodinimo iniciatyvas, tiek ir aplinkosauginę, pažintinę bei šviečiamąją veiklą, jaunimo gamtamokslinį ugdymą. Siekiant užtikrinti kuo platesnį veiklos mastą ir kuriamą naudą šalies miškams, bus organizuojamos pinigų aukojimo akcijos televizijoje, viešuose renginiuose, trumpaisiais numeriais, internetinėse platformose ir kitomis priemonėmis. Visos fondo surinktos lėšos bus skiriamos miško sodinimui, ugdymui ir priežiūrai, miško veisimui tinkamos žemės įsigijimui, žemės su brandžiu mišku įsigijimui ir su miškų apsauga susijusiai švietimo veiklai.
DELFI paprašė steigėjo pakomentuoti, ar tokio fondo steigimas nesikerta su jo veikla biokuro gamintojų asociacijoje, kur atstovaujami perdirbėjų interesai:
„Daug metų dirbau darbą, susijusį su miškais ir atsinaujinančia energetika, dalyvavau šimtuose tarptautinių konferencijų, tad esu gerai susipažinęs su pasauline statistika ir tendencijomis – pavyzdžiui, kiek iškertama atogrąžų miškų ir kaip tai prisideda prie klimato kaitos procesų. Aktyvus gilinimasis į šias temas paskatino suvokimą, kad ir čia, Lietuvoje, turime surasti balansą tarp ūkinių miškų eksploatavimo (sodinimas, ugdymas, priežiūra, kirtimas, atsodinimas) ir saugomų teritorijų.
Manau, kad saugojimo režimas ne visada yra aiškiai suformuluotas, neišaiškintas visuomenei, gali būti skirtingai traktuojamas gamtosaugos specialistų, todėl turėtų būti tikslinamas. Tačiau bet kokiu atveju visuomenė gali ženkliai prisidėti prie miškingumo didinimo ir kovos su klimato kaita. Tad nusprendžiau įkurti Nacionalinį neliečiamojo miško paramos fondą, kuris sieks plėsti natūralius miškus, kuriuose nebus vykdomi kirtimai jokiais komerciniais tikslais. Tad mano patirtis nevyriausybinėse biomasės energetikos sektoriaus organizacijose ir ten sukauptos žinios apie miškus ir jų priežiūrą bus naudingos vystant fondo veiklą ir didinant šalies miškingumą.
Atkreipiame dėmesį, kad biokuro poreikis tenkinamas jo gamybai sunaudojant miško kirtimo atliekas, prasčiausios kokybės malkinę medieną, lentpjūvystės atliekas (atraižas, pjuvenas), taip pat nuolat valant natūraliai priaugančias teritorijas, kuriose medynų formavimas neleidžiamas (žemės ūkio paskirties žemė, kelių ir geležinkelių apsauginės zonos, melioracijos grioviai, elektros linijų, dujotiekių trasų apsauginės zonos ir pan). Poreikis apsirūpinti biokuru jokiu būdu nereikalauja miškų kirtimo intensyvinimo ar didinimo.“
Nors šiuo metu jis yra vienintelis fondo steigėjas, tokiais tapti kviečia ir kitus. Anot idėjos autoriaus, bus siekiama paskatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą miškų saugojimo iniciatyvose, todėl fondo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose jau numatyta, kad jo dalininkais galės tapti ir kiti asmenys.
Fondo idėja patikėjo ir atlikėjas, dainų ir muzikos autorius, prodiuseris, visuomenės veikėjas ir aktyvistas Jurgis Didžiulis. Jis teigė, kad miškai yra lietuvių tapatybės dalis ir jei atsakingoms institucijoms nepavyksta jų apsaugoti, patys piliečiai turi parodyti pavyzdį ir priminti, kaip reikėtų elgtis su tokiais svarbiais dalykais kaip miškai.