Vis dėlto miškas – ne vien medžiai, kuriuos kada nors bus galima iškirsti, todėl norintys jo įsigyti, turėtų žinoti bent keletą pagrindinių dalykų. Svarbiausia – kokį mišką pirkti, kad jame galima būtų vykdyti ūkinę veiklą.
Miškams išnykimas negresia
Pradžiai šiek tiek teorijos. Mišku galima vadinti bet kurį didesnį nei 10 arų žemės sklypą, apaugusį medžiais, kurie pasiekę brandą bus ne žemesni nei 5 metrų. Net jei tai yra kirtavietė arba želdinama vieta, ji irgi laikoma mišku. Miško vertei nustatyti svarbus jo skalsumas, apibūdinantis medžių tankį ir jų gausumą.
Tačiau miške vertingi ne tik medžiai. Ne mažesnę vertę turi dirvožemis, augalai, grybai, gyvūnai. Labai svarbi aplinkosauginė miškų funkcija: juose sukaupta didžiuliai kiekiai anglies. Fotosintezės metu miškas anglies dvideginį perdirba į deguonį. Sunku pervertinti miško estetinę, relaksacinę vertę – miškas traukia ne tik uogautojus ir grybautojus.
„Mitas, jog miškai baigia išnykti, nes juos baigiama iškirsti ir išparduoti. Įvertinus miškininkystės duomenis, Lietuvoje miškų plotai didėja, taip pat didėja ir brandžių medynų, ir bendras medynų tūris. Medžiui užaugti reikia kelių dešimtmečių ar net šimto metų, tai ilgas procesas, tačiau duomenys rodo, jog miškų daugėja ir jų kokybė gerėja“, – tvirtina UAB „Miško aukcionas“ direktorius Tadas Palaima.
Pasak eksperto, netiesa ir tai, jog miškus kerta kas nori, ir kiek tik nori.
Lietuvoje kirtimai griežtai reguliuojami valstybės: kada ir kokią ūkinę veiklą galima vykdyti, nustato Miškų įstatymas ir Miškų kirtimo taisyklės. Jei norima kirsti daugiau nei 3 ha miško, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą.
Kirtimo leidimą išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio teritoriniai priežiūros skyriai, o biržę atrėžia miškotvarkos specialistas. „Savame miške gali nusikirsti medį tik malkoms, bet iškirsti visą mišką be miškotvarkos projekto niekas neleis. Praeityje liko ir savavališki kirtimai – dabar tokių atvejų pasitaiko itin retai“, – sakė T. Palaima.
Investicijoms tinka ne visi miškai
Miškai užima maždaug trečdalį šalies teritorijos, juose yra sukaupta apie 550 mln. kub. m. medienos. Visi žino, jog daugiausia miškų yra Dzūkijoje, kur vyrauja nederlingi dirvožemiai. Dalis apleistų žemių pačios užžėlė medžiais ir krūmais – ten nereikėjo net sodinti.
Trečdalį Lietuvos miškų sudaro pušynai. Tai vertingiausiais laikomi miškai. Besidomintiems investicijomis į miškus, reikėtų žinoti bent keletą pagrindinių dalykų. Svarbiausia – į kokius miškus geriausia investuoti, o kuriais neverta net domėtis.
Lietuvoje visi miškai skirstomi į keturias grupes. Kuo žemesnė miško grupė, tuo labiau jame ribojama ūkinė veikla.
Pirmos grupės miškuose draudžiama bet kokia žmogaus veikla – tai rezervaciniai miškai, į kuriuos draudžiama be leidimo net įeiti. Šie miškai griežtai saugomi valstybės ir neparduodami.
Antrajai grupei priklauso specialios paskirties miškai. Antrajai A grupei priskiriamos ekosistemų apsaugos miškai, kurie dažniausiai vadinami draustiniais, B – rekreaciniai miškai: pažintiniai takai, parkai. Šie miškai gali priklausyti ir valstybei, ir privatiems asmenims, bet dėl stipriai suvaržytos ūkinės veiklos investuoti į juos neapsimoka.
Trečiajai grupei priskiriami apsauginiai miškai, kuriuose ūkinės veiklos ribojamų nėra daug. Jei miškas nepatenka į nacionalinio parko teritoriją, leidžiami iki 5 ha plyni kirtimai.
Labiausiai apsimoka investuoti į ketvirtos grupės ūkinius miškus, kurių paskirtis nepertraukiamai teikti šalies ūkiui medieną. Dabar šie miškai skirstomi į A ir B grupės miškus. A grupei priskiriami normalaus kirtimo amžiaus, B – trumpo kirtimo amžiaus arba plantaciniai miškai, dažniausiai auginami biomasės poreikiams tenkinti.
Svarbiausia žinoti ribojimus
Net ir ketvirtai grupei priskiriamuose ūkiniuose miškuose gali būti nustatytų ribojimų dėl Raudonojoje knygoje esančių augalų ir gyvūnų apsaugos, miške esančių Europos bendrijos svarbos buveinių, „Natura 2000“ saugomų teritorijų. Kurios teritorijos saugomos, gali pasakyti tik Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai, dažniausiai tokių duomenų neturi net ir miško savininkai. Prieš perkant mišką, tuo reikėtų pasidomėti.
„Organizuodami aukcionus, tokią informaciją visada pateikiame, bet tiesiogiai perkant iš fizinių asmenų, reikėtų patiems paprašyti duomenų apie veiklos ribojimą miške. Kartais to nežino net ir savininkai, nes dauguma neužsiima miškininkyste – kai kurie paveldėtojai nėra buvę savo miške ir nežino, kur jis yra“, - pastebėjo T. Palaima.
Miško pardavimo platformos vadovas mano, jog investuojantys į mišką turi žinoti ir pagrindines miškininkystės sąvokas – kas yra miško augavietė, taksacinis sklypas, medynų skalsumas, biržė, nes be to bus sunku suprasti perkamo miško vertę.
Miškai labai skirtingi – net tame pačiame pušyne gali skirtis augimo sąlygos, dėl to medžiai vienur auga tankiau, kitur rečiau, keičiasi medžių rūšys – atsiranda eglių, beržų. Dėl to miškininkai išskiria taksacinius sklypus pagal augavietes, dirvožemį, medžių rūšis. Augavietė – vienodų savybių ir derlingumo dirvožemis, kuriame auga miškas.
Skalsumas priklauso nuo miško tankumo. Kuo miškas tankesnis, tuo skalsesni medynai. Medyno skalsumas yra svarbus rodiklis, kuris lemia ugdymo kirtimo būtinybę bei pagrindinio kirtimo būdą. Miško dalis, kuri pažymėta kirtimui arba jau iškirsta, vadinama birže. Biržes žymi miškotvarkos projektus rengiantys miškininkai.
Rinkos tendencijos nesikeičia
Seimui įvedus apribojimą įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško, iš Lietuvos pasitraukė užsienio kapitalo įmonės. Dėl to nebrandaus miško kaina sumažėjo 30 – 40 proc.
„Situacija investuoti į mišką vis dar yra labai palanki. Nors nuo sausio vidurio sandorių skaičius pradėjo didėti, miško kaina kol kas nekyla. Apskaičiuota, jog investicija į nebrandų mišką atsiperka geriau, nei į kitą nekilnojamąjį turtą, todėl besidomintiems investicijomis miškas gali būti vienu geriausių pasirinkimų“, – tikina UAB „Miško aukcionas“ direktorius.
Pasak T. Palaimos, sėkmė priklauso nuo investuotojo noro domėtis ir jo turimų žinių apie miškus. Reikėtų nuolat stebėti teisės aktų pasikeitimus – per 2019 metus buvo priimta ne viena teisės aktų pataisa dėl ūkinės veiklos ribojimo. Miškų įstatymas taisytas net 7 kartus, keistos ir Kirtimų taisyklės.
Nors mišką gali sunaikinti gaisras, medžius išguldyti vėtra, investicijų rizika yra minimali.