Pasak specialistų, šie automobiliai gali gabenti net 300 litrų vandens, jie skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą. Ar iš tiesų specifinėmis spalvomis neženklintos mašinos bus skirtos gaisrams gesinti ir kas galės jomis naudotis?
23 mašinos kainavo 761 000. Vyksta pirkimas dar 7 gaisrinių didelių automobilių, kuriems numatyta maždaug 1 mln. visiems. Gegužės mėnesį dar 247 automobiliai pasieks regioninius padalinius, kuriais naudosis miške dirbantys specialistai - jų bendra vertė apie 4 mln. Eur.
Gaisrų skaičiaus didėjimas
Naujosios technikos pristatyme iš arti buvo susipažindinama su modernia įranga. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai užkūrė laužą ir pademonstravo, kokias galimybes turi įsigyta technika.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad šylant klimatui, pastebimas gaisrų skaičiaus ir jų apimamų plotų didėjimas. Pasak jo, pernai metais šalyje kilo apie 280 miško gaisrų, kai išdegė apie 200 hektarų miško.
„Pernai didžioji dalis gaisrų kilo jau pavasario laikotarpiu, kai žmonės dar neatsakingai degino žolę ir nuo jos ugnis pereidavo į mišką. Lyginant su 2018 metais, miškų gaisrų skaičius padidėjo dvigubai.
Svarbu, kad miškininkai turėtų pačią geriausią mobilią techniką miškų gaisrams žvalgyti ir pradėti pirminį jų gesinimą, laukdami kol atvyks Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei departamento atstovai. Automobiliai jau šiandien išvažiuos į kiekvieną iš mūsų regionų ir bus paruošti gaisrų sezonui. Automobiliai buvo įsigyti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir jie pilnai parengti gaisrų gesinimui“, – sako jis.
Operatyvus gaisrų gesinimas
Specialisto teigimu, džipai parinkti atsižvelgiant į vidutinius gaisrų plotus Lietuvoje. Anot jo, tai yra apie 0,2 hektaro, todėl ir perkant mašinas dėmesys buvo kreipiamas į tai, kad būtų galima užgesinti tokio ploto gaisrus.
„Atvykus į gaisrą su 300 litrų vandens galima užgesinti apie 20 arų, tai yra 2000 kvadratų plotą. Urėdija šiuo metu turi 61 priešgaisrinį automobilį. Atsižvelgiant į mobilumo būtinumą, buvo pasirinkti automobiliai, kurie galėtų laisvai laviruoti ir būtų užtikrintas greitesnis privažiavimas ir operatyvus pirminis gaisrų gesinimas. Kadangi miškas nėra atvira teritorija, reikia pravažiuoti tarp medžių ar kitų kliūčių.
Šis automobilių skaičius yra optimalus, kiekvienas regioninis padalinys turi po vieną, todėl stengsimės efektyviai juos išnaudoti. Per metus Valstybinių miškų urėdijos specialistai į gaisrus vyksta net apie 800 kartų. Automobiliai bus naudojami ir miško gaisrų žvalgymui“, – tikina V. Kaubrė.
Siekia rūpintis prevencija
Anot jo, automobiliuose yra sumontuoti specialūs gaisro gesinimo moduliai. Įtaisytas ir švirkštas, kurį galima pritaikyti skirtingai kiekvienai situacijai, priklausomai nuo slėgio ir gaisro ploto.
„Naujosios priemonės yra labiau prevencinės ir mobilios, pirmajam gaisro lokalizavimui. Didžiosios mašinos išvažiuoja, kai jau yra žinomas gaisro židinys. Mes siekiame labiau rūpintis prevencija ir tikrai džiaugsimės jei šitos mašinos daugiau laiko stovės garaže, nei turės darbo gaisruose“, – atvirauja V. Kaubrė.
Naudos tik pagal paskirtį
Urėdijos vadovas tikina, kad nėra girdėjęs nuogąstavimų apie tai, kad kompresoriai, kurie turi pripumpuoti į statinę vandenį, yra per silpni. Jo teigimu, specialistai rengė sąlygas šiam pirkimui, buvo konsultuojamasi ir su ekspertais.
„Manome, kad įrengti moduliai atitinka visus techninius reikalavimus. Galiu užtikrinti ir tai, kad urėdijų vadovai nevažinės su naujaisiais automobiliais ir iš jų nebus išmontuojama gaisrinė įranga. Visi mūsų pareigūnai ir darbuotojai yra atsakingi ir kiekviena technikos priemonė yra skirta specialioms funkcijoms. Mūsų padalinių vadovai yra aprūpinti transporto priemonėmis ir nematome jokio reikalo, kad su šiomis mašinomis važinėtų vadovai ir naudotų jas ne pagal paskirtį“, – automobilių naudojimą pagal paskirtį užtikrina V. Kaubrė.
Sukėlė daug diskusijų
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atskleidžia, kad planuojat šią investiciją Vyriausybėje ir ministerijoje buvo daug diskusijų. Pasak jo, atsižvelgiant į specifiką ir poreikius, buvo pasirinkti būtent šie automobiliai. Jis tvirtina tikintis, kad šis įrankis yra pagrindinis kovoje su gaisrais.
„Įsivaizduokime didelę gaisrinę su 5 tonomis vandens, kuri įvažiuoja į mišką ar kažkur jaunuolynuose, kur yra sunkiau pravažiuoti. Jeigu yra pavasaris, žemė lyg ir šlapia, bet žolė jau dega. Manau, kad tokiais atvejais tai yra pats optimaliausias variantas, dėl ko ir buvo priimti sprendimai įsigyti automobilius.
Reikia prisiminti paskutinius gaisrus Australijoje ir kokios pasekmės bei bėdos ištinka. Tai yra didžiulis poveikis aplinkai, užterštumas kietosiomis dalelėmis, CO2 emisijos ir grėsmė gyvajai gamtai. Miškininkai identifikavo, kad smulkieji gaisrai yra pati didžiausia problema. Pirmu etapu kiekvienam padaliniui nupirkta po tokį automobilį, antru etapu bus perkama dar 11 didelių modernių automobilių. Visi padaliniai turės atnaujintus ir modernius didžiuosius gaisrų gesinimo įrenginius“, – apie tolimesnius planus pasakoja jis.
Specialūs reikalavimai ir įranga
„Kaip ir visuose valstybės tarnyboje naudojamuose automobiliuose bus įdiegta GPS sekimo įranga ir jų judėjimo žemėlapis bus matomas vadovybei bei vertinama, kokias funkcijas jie atlieka. Nors automobilis nėra didelis ir jame netelpa labai daug vandens, bet jis turi įrangą, kuria galima iš šalia esančio vandens telkinio paimti vandenį ir tiesiai gesinti ugnį. Svarbiausia, kad ši technika būtų efektyviai išnaudojama ir nestovėtų garažuose”, – detales apie naujausius automobilius atskleidžia jis.
Keistas spalvos pasirinkimas
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos lyderis, Saulius Džiautas sako, kad šie visureigiai bus didelė paspirtis, nes bus vykdomas greitas reagavimas ir jie pravažiuos ten, kur galimai būtų sunku patekti su paprastomis mašinomis.
„Aš tik galbūt pagirčiau, kad mes turime tiek pinigų saugai. Tai yra pagirtinas dalykas, įmontuotas siurblys, kuris leidžia esant šalia ežero nepertraukiamai ilgą laiką gesinti. Jeigu jie pasijungs prie vandens šaltinio, tai galės gesinti tiek, kiek turi kuro“, – situaciją aiškina jis.
Anot jo, ar urėdijų vadovai ne pagal paskirtį važinės su naujaisiais automobiliais, yra tik jų sąžinės reikalas. Tačiau S. Džiautas sako nesuprantantis, kodėl šios mašinos nėra ženklintos specifinėmis priešgaisrinėmis spalvomis.
„Žymėtos mašinos yra tamsios spalvos, kažkodėl ne raudonos. Galėtų jas ir nuspalvinti priešgaisrinėmis raudona ir balta spalvomis. Vienas pastebėjimas, kad galimai jomis galės pasinaudoti medžioklei. Nesinorėtų tikėti, kad vadovai naudosis tarnybine padėtimi“, – juokiasi S. Džiautas.
Nenaudojama technika kainuoja
Jis tikina, kad žiemą šios mašinos gal ir bus nenaudingos bei stovės garaže, nes gesinimų nėra. Pasak pašnekovo, urėdijos turi ir kitų darbų, ne vien gaisrus gesina ir galbūt jos bus panaudotos aplinkosaugos užtikrinimui ir brakonierių gaudymui.
„Kad ši priemonė būtų efektyvi ji turi nestovėti vietoje, o būti naudojama. Mes irgi džiaugtumėmės jeigu miškai nedegtų ir mašinos stovėtų garažuose, bet tada galbūt jų tiek nereikia. O jeigu mes jau turime, tai kažką su ja darykime.
Technika stovėdama sensta ir kiekvienais metais kainuoja kaštus techniškai ją aptarnauti. Vien tik stovintis vienas gaisrinės automobilis kainuoja kokį tūkstantį eurų gaisrinės automobilis. Mes galime įsigyti tūkstančius, bet išleisime pinigus vien dėl to, kad jinai stovi. Mums reikia jos tiek, kiek yra reikalinga“, – naujųjų mašinų panaudojimo svarbą pabrėžia jis.