Jos, lyginant su pernai metais, brango beveik dvigubai. Biokuras 2-2,5 karto ir jo paklausa tik didėja, nes, perskaičiavus megavatvalandės gamybos kainą, ji vis tiek mažesnė nei energiją gaminant dujomis.
Valstybinės miškų urėdijos komentaras buvo lakoniškas: „ Šiuo metu dėl išaugusios paklausos malkinės medienos kainos yra stipriai pakilusios (beveik dvigubai, lyginant su praėjusiais metais). Artimiausioje perspektyvoje didelių kainų pokyčių nenumatome.“
Tai, kad iškritus sniegui ir spustelėjus šaltukui neverta tikėtis sutaupyti, pritaria ir kiti rinkos dalyviai, tačiau šiuo šuoliu džiaugiasi toli gražu ne visi.
„Nors malkos brango dvigubai, tačiau tuo pačiu padidėjo ir mokesčiai, degalai, transportas, pakilo atlyginimai. Mums, miško savininkams, viską sudėjus beveik nieko nelieka. Uždirbame labai nedaug, kartais net patiriame nuostolį“,– aiškina kelių tūkstančių hektarų miško savininkas Sergejus Lavrenovas, tačiau pripažįsta, kad paklausa milžiniška: žaliavos trūksta plokščių gamybai, biokurui.
S. Lavrenovas sako, kad jei dabar malkų kubas kainuoja 70 eurų, tai pirmiausia reikia 5 proc. kainos atiduoti valstybei, 15 proc. sumokėti gyventojų pajamų mokestį, sumokėti už jų paruošimą.
„Paklausu viskas, kas tik dega. Miške surenkamos visos atliekos. Ypatingai paklausios ir šakos, kurias pardavinėti kur kas pelningiau nei medieną, nes nereikia mokėti vadinamojo „stataus miško mokesčio“, jos vertinamos kaip biokuras. O malkoms mokestis yra. Kitas niuansas – šakos kirtimo atliekos, už kurias rangovams nereikia mokėti. Kainuoja tik išvežimas“, – verslo paslaptimis dalinasi S. Lavrenovas.
Robertas Ašmonas, „Timbex“ vadovas sako, kad jo įmonė dirba su verslo subjektais. Didmeninėje rinkoje malkos parduodamos 3 metrų rąstais, supjaustytos „kulbėmis“ ir suskaldytos. Malkų rinkos kainą atitinka kaina urėdijose, kurios privalo dešimtadalį produkcijos parduoti mažmeninėje rinkoje.
„Kalbant apie visą Šiaurės Europą, matome, kad ženkliai pabrango mediena, skirta energijai gaminti, nes biokuras, skaičiuojant megavatvalandėmis, pigesnis už dujas. Biokuro brangimą lėmė importo iš Baltarusijos ir Rusijos stojimas bei gamybos sąnaudų didėjimas. Mes ilgai „sėdėjome ant biokuro adatos iš Rytų“ ir savo gamybos potencialą labai smarkiai sumažinome. Daug įmonių pasitraukė. Šiandien net trūksta skiedrovežių, nes gaminti iš gamybos atliekų kur kas kas paprasčiau nei iš miško medienos, tačiau stabdo logistika“, – padėtį apibūdina R. Ašmonas ir skaičiuoja, kad biokuro brangimas 2-2,5 karto normalus, nes taip nutiko ir aplinkinėse valstybėse.
Jei elektros energijos kaina 4000 eurų už megavatvalandę, tai biokuras 45-55 eurų, dujų apie 250.
Tačiau žiemą, tikėtina, biokuras brangs, nes pati gamyba sudėtingesnė ir reikalauja daugiau sąnaudų.