„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą“, – Eltai teigė K. Šetkus.
„Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – sakė jis.
Anot viceministro, miškų savininkai galės „vieno langelio principu“ pateikti reikiamus duomenis, kad gautų ūkio veiklos poveikio saugotinoms „Natura 2000“ tinklo buveinėms įvertinimą, pavyzdžiui, prieš kertant mišką. Daugiau duomenų prieš išduodant leidimą esą surinks ne pats savininkas, o atsakingos institucijos.
„Pats procesas yra apie reikšmingumo nustatymą „Natura 2000“ teritorijoje, t. y., ar galima vykdyti miško ūkio veiklą ir kokiu būdu, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.
Sutarta, kad būtų vieno langelio principu – kad miško savininkas būtų kuo mažiau apkraunamas informacijos surinkimu. (Miško savininkas – ELTA) pateiktų pačią pažymą, formą užpildytą ir pačios institucijos, kurios vertina reikšmingumą, galėtų susirasti papildomus duomenis“, – kalbėjo K. Šetkus.
Pasak jo, taip siekiama, jog kuo labiau sutrumpinti poveikio „Natura 2000“ buveinėms vertinimo procesą, kad jis nebūtų ilgesnis nei 20 darbo dienų.
K. Šetkaus teigimu, Aplinkos ministerijos pasiūlymui pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija, organizavusi pirmadienio protesto akciją.
„Tad lieka techninis įgyvendinimas“, – teigė viceministras.
Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas miškų savininkai turi gauti jei planuoja miškotvarkos veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje. Tik jas gavus galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT), kad ji išduotų leidimą kirsti mišką.
Toks precedentas atsirado gruodžio 6 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, jog Ignalinos raj. Valstybinei miškų urėdijai buvo neteisėtai išduotas leidimas kirsti mišką „Natura 2000“ tinklo teritorijoje, prieš tai neatlikus poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.
Antradienį VMT paskelbė apie pirmuosius miškų savininkus, gavusius šias poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.
Anot K. Šetkaus, toks naujas reikalavimas miškų savininkams sukūrė papildomą naštą, nes norint gauti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą, būtina pateikti duomenis apie saugotinas buveines, kuriose numatoma ūkinė veikla.
„Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda“, – sakė K. Šetkus.
Tariamasi su miškų savininkais
Kauno apskrityje pirmadienį vyko miškų savininkų protesto akcija, kurios metu keliasdešimt miškovežių priemonių važiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone iki Kėdainių.
Akciją organizavo Privačių miškų savininkų asociacija, kuri solidarizavosi su praeitą savaitę protestavusiais ūkininkais. Miškų savininkai nėra patenkinti „Natura 2000“ teritorijų plėtra, kuri vykdoma ir privačiuose miškuose. Dėl to esą be miško savininko sutikimo apribojama ūkinė veikla.
Dar miškų savininkai reiškia nepasitenkinimą už šių teritorijų steigimą mokamomis, jų teigimu, per menkomis kompensacijoms, Lietuvoje taikomu 5 proc. mokesčių už parduotą žaliavinę medieną.
K. Šetkus sakė, kad su protestuojančia asociacija Aplinkos ministerija derasi, buvo susitikusi penktadienį ir pirmadienį, dar vienas susitikimas suplanuotas kitą pirmadienį.
„Diskusija vyksta tikrai nuolatos“, – teigė viceministras, dar patikinęs, kad ministerija miškų savininkų keliamus reikalavimus svarstys.
K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos.
Šiuo metu europinių florai ir faunai svarbių buveinių tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje laikomas nepakankamu, todėl siekiama į tinklą įtraukti naujas teritorijas, įgyvendinti konkrečias priemones joms apsaugoti.
Siekiant šio tikslo, 2018 m. parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose programa, pradėti atrinkinėti privačios žemės sklypai, derybos su jų savininkais dėl apsaugos sutarčių pasirašymo.
Tinklo plėtrai įgyvendinti planuojama valstybės nuosavybėn išpirkti bent 100 ha privačios ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose, pasirašyti bent 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais.
Jau gauna poveikio aplinkai išvadas
VMT informuoja, kad pirmieji miškų savininkai, planuojantys ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose, jau gauna poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.
Kaip nurodo VMT, pirmieji miškų savininkai, gavę šias išvadas, jau kreipiasi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimų kirsti mišką išdavimo.
Primenama, kad reikalavimas pateikti išvadas pradėtas taikyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį, kurioje pažymėta, kad miškotvarkos projektams, rengiamiems „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra.
Iki šio nutarimo buvo reikalaujama poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymą atlikti planuojamai ūkinei veiklai, kuri nesusijusi su miško kirtimais, tokiai kaip statinių statyba, kelių bei infrastruktūros plėtra ir pan.
Taip pat VMT atkreipia dėmesį, kad jei ūkinės veiklos iniciatorius prašo įvertinti dokumento, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą ir kuris detalizuoja visas konkrečias ūkines priemones, reikalingi dokumentai pateikiami atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai, kuriai priskirta atsakomybė už konkrečios „Natura 2000“ teritorijos apsaugą ir tvarkymą.
Jei dokumentas, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą, nedetalizuoja ūkinių priemonių, nenurodo konkrečių jų vykdymo vietų ir sąlygų, tokiais atvejais turi būti kreipiamasi išvados į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumo ir būtinybės atlikti Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).