„Rezervato plotas šiame etape tikrai nebus didinamas. Tiek šiuo, tiek kitais atvejais, kur yra saugomos teritorijos, svarbu identifikuoti buveines ir užtikrinti maksimalią jų apsaugą ir stebėjimą“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
„Žmonės nori laisvos teritorijos, nori grybauti ir uogauti, naudotis infrastruktūra rekreacijai, mes tai palaikome. Svarbu, kad būtų užtikrinta saugomų rūšių, buveinių apsauga“, – teigė jis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimas stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Pareiškėjai iš Baltijos aplinkos forumo teigė, kad Punios šilui reikalinga didesnė apsauga, nes nepadidinus gamtinio rezervato ploto kyla pavojus neišsaugoti unikalių ten gyvenančių ir augančių rūšių.
Teismas priteisė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atlyginti Baltijos aplinkos forumui 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pasak aplinkos ministro, dėl teismo sprendimo artimiausiu metu bus kalbama su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba dėl tolesnių veiksmų.
„Turbūt kalbėsime apie atsakomybes, apie tą lėšų sumą, kuri buvo priteista. Ir tada prašysime veiksmų, kuriuos turi atlikti pati Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, – teigė K. Mažeika.
Jis pernai birželį pasirašė įsakymą dėl rezervato plėtros sustabdymo, tam priešinosi gamtosaugininkai.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.