Voveraitės supirktuvėse atpigo kone perpus, o pirmųjų baravykų vengiama pirkti, nes jie sukirmija.
Valstybinės miškų urėdijos specialistai padėtį miškuose vertina taip:
Pajūryje miškus grybautojai apgula tik nulijus lietui ir miškuose žmonių yra tikrai daug – Klaipėdos, Palangos gyventojai daugiausia važiuoja į Kretingos masyvo miškus – šie grybais ir yra turtingiausi.
Pagal mašinų skaičių miškuose jau galima spėti, kad grybų yra. Miškininkai sako, kad tikrai taip ir yra, tačiau, deja, grybautojai užtveria kelius, pravažiavimus, kurie skirti važiuoti priešgaisriniams automobiliams arba neretai automobilius palieka taip, kad trukdo kitiems pravažiuoti. Pastebima, kad iš pradžių kirmiję, dabar gi grybai sveikesni. Pajūrio miškininkai pastebi, kad grybautojai renka mažiau grybų rūšių, nei dzūkai. Taip pat vis dar laukiama Balsevičiaus baravykų, kurių pernai buvo nors dalgiu pjauk – nors jie laikomi mažiau vertingais invaziniais grybais, gyventojai renka ir juos.
Dzūkijos miškuose grybų yra, bet baravykų mažai, jų dygimas sustojęs. Daugiausia yra voveraičių, taip pat daug ūmėdžių. Vietomis yra šilbaravykių, bet daug jų jau peraugę arba išdžiūvę. Randama pavienių makavykų, raudonikių, gudukų. Šiuo metu prasidėjo lietūs, todėl manome, kad grybai dar dygs.
Vasarinių gausa
„Padėtis gerėja, nors rudeniniai dar neprasidėjo. Dabar dar perkame voveraites, vasarinius grybus. Jų kiekiai džiugina. Jų galima pririnkti daug“, – sako Lietuvos grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.
Asociacijos vadovas sako, kad voveraičių supirkimo kiekiai „solidūs“. Rinkėjams mokama 3,5-4 eurai už kilogramą. Tai mažiau nei vidutinė sezoninė kaina. Rinkoje grybų perteklius. Per sausrą už kilogramą mokėjo iki 9 eurų, tačiau pririnkti tokį kiekį buvo sudėtinga.
V. Varanavičius viliasi, kad bus gausu ir rudeninių grybų, baravykų. Bent jau savo reikmėms žmonės jų pririnks pakankamai. Baravykų supirkimo kainos šiemet net nėra – pasikeitė reikalavimai jų kokybei. Prieš keliolika metų į kirmėlėtumą niekas nekreipdavo dėmesio, o dabar visi nori kokybiško produkto. Perdirbėjams neverta pirkti nekokybiško miško derliaus, o šiemet kirmėlėtumas didelis.
„Žemė atsirišo“
Delfi korespondentas Romas Sadauskas-Kvietkevičius rašo, kad šiandien Pietų Dzūkijos grybautojai apie Merkinę, Druskininkus ir Kapčiamiestį dar neseniai galėjo tik pavydėti kitų Lietuvos pakraščių gyventojams įspūdingų laimikių, o patys iš miško parsinešdavo vien voveraičių. Pastarųjų kainos supirktuvėse nuo rekordinių 7 eurų netruko nukristi iki 4, o paskui ir 3,50.
„Savaitgalį žemė atsirišo – baravykai gausiai dygsta ir seno šilo žaliose samanose ir jaunuolynuose. Pasipylė šilbaravykių, geltonuoja makavykai, tarp beržų slepiasi raudonikiai bei paberžiai, o pamiškių žolėje galima rudmėsių prisirinkti. Tačiau į Dzūkijos miškus suvažiavo tokia grybautojų gausybė, kad rasti bent porą dienų neišgrybautą vietą net ir didžiausiuose Dzūkijos nacionalinio parko bei Kapčiamiesčio girios miškų masyvuose faktiškai neįmanoma“, – pastebi pats kone kasdien į mišką einantis R. Sadauskas-Kvietkevičius.
Jis juokauja, jog kartais neišgrybautos lieka pakelės ir priemiesčiai, o kuo giliau į girią, tuo daugiau žmonių praeita, kiekvienas kupstas išraustas, nes visi stengiasi atrasti dar kitų nenurinktus grybus.
Krenta šaldytų grybų paklausa
Tačiau pramoninkai kalba, kad nors grybų daug, tačiau jiems ateina nelengvi laikai ir norinti išgyventi bei konkuruoti su lenkais teks keisti profilį.
„Tenka konstatuoti, kad mažėja valgytojų ir tai juntame kiekvienais metais. Paklausa po truputį krenta ir matome, kad toliau šviežiai rinkai pateikiamų grybų kiekis mažės. Mūsų perdirbėjai, norėdami išsilaikyti, turės pereiti prie gilesnio perdirbimo“, – nelinksmą ateitį piešia V. Varanavičius ir sako, kad miško gėrybėmis prekiauti sudėtinga, nes negalima sutarti nei stabilių kiekių – viskas priklauso nuo gamtos, nei kainų. Todėl juos vis stipriau stumia auginami grybai, tokie kaip pievagrybiai.
„Prieš dvi savaites mes voveraičių negalėjome pasiūlyti, nors sezonas, dabar siūlome ir niekas nežino, kiek jų galėsime pateikti dar po dviejų savaičių. Prekybos tinklai, jei pradeda prekiauti šviežia voveraite, tai ją nori pardavinėti bent pusantro mėnesio“, – dėlioja V. Varanavičius.
Jis sakosi, kad keičiasi ir miško gėrybių naudojimas. Pavyzdžiui, šviežių baravykų suvalgoma nedaug. Mūsų perdirbėjai juos šaldo ir parduoda restoranams bei kitiems perdirbėjams. Per pandemiją paklausa krito.
„Daug bijome pirkti, nes dar nuo pernai metų pas daugumą grybininkų yra šaldytos produkcijos likutis“, – šviesiai į ateitį nežvelgia V. Varanavičius ir prisipažįsta, kad vis sudėtingiau konkuruoti su lenkais. Ten veikia kelios stambios įmonės ir gamina produktus galutiniam vartotojui.
Asociacijos vadovas prisipažįsta, kad mes užmigome ant laurų kaip šviežios produkcijos tiekėjai ir reikėtų galvoti apie perdirbimą – džiovinimą, marinavimą, priedų gamybą.